suvirbinti
vìrbinti (-yti), -ina, -ino. vir̃binti
1. judinti, krutinti, mosuoti: Vėjai žolių stiebus vìrbina. | Dar kojom vìrbina musia. Jis tais pirštais moka visaip išdaryt – ir kirbint, ir vìrbint. Čirbina virbina Jurgis Daratą. griežti muzikos instrumentu stygas smičiumi braukant ar spaudant pirštais dūdelės kiaurymes: Maži piemenėliai virbin an ragelių. Mano pirštai toki stori – aš negaliu tankiai vìrbyt. – Vìrbyk vìrbyk, gal ir išeis kas, muzikante. užstojant versti nelygiai šviesti: Nevìrbink man čia šviesos, ba baisiai akis gadina. vizginti, krutinti: Šuva uodegą vìrbina. Nebijok šunes – nedarys nieko: matai, kad tik uodegą vìrbina, o lot neloja. Ir avys, sukišusios galvas, trepsi, uodegom virbina – ginasi nuo įkyrių musių.
2. kutenti gerklę, versti kosėti: Sušilau, dabar vìrbina kosėt.
3. sukiojant daryti kiaurymę, skverbiant gilyn, ardyti paviršių: Piemuo, atsisėdęs pakriaušėj, ir vìrbina smėlį su botkočiu. Samanos virbina šaknelėmis uolų paviršių ir susmulkina jį smėlin. Kulipkos vìrbina gurbą. kapoti (ppr. snapu): Atradęs sausą smalingą pušies šaką, mikliai snapu ją virbina genys.
4. drožiant smailinti: Sėdėdamas ant pamato vaikas vìrbino peiliuku šakelę. dildant aštrinti, galąsti: [Kalvis Mejeris] rantijo akėtvirbalius, lenkė pasagą, smailino noragą, virbino dilde kirvio ašmenis.
5. daigstant, smelkiant versti virpėti: Man tep sopa ranką: ir bado, ir vìrbina. Man šoną vìrbina.
6. greitai rašyti: Jau Juozukas tiktų teisme už raštinyką – tep greit vìrbina.
7. versti, primygtinai reikalauti: Kirbin vìrbin Jurgis pačią, ka pasiūtų terbą plačią.
pakìnklius vìrbinti bijoti, baimintis: Vìrbina pakìnklius, tylia kaip susmirdę – o jei grįš stribokai?
úodegą vìrbinti pataikauti (ppr. iš baimės): Seniau úodegas vìrbino [valdininkai] priš Maskuvą, daba ničnėkaičio nebijo, vaga be sarmatos.
išvìrbinti
1. sugebėti vikriai pajudinti, suvirpinti: Imk tu tep išdrebyk, išvirbyk pirštais. !
2. išgręžinėti, išlupinėti: Štai naujas, jau spėjęs aptriušti keturaukštis; nešluoti laiptai, išvirbintom sienom koridorius.
nuvìrbinti
1. nusmailinti, nudrožti: Per daug nuvìrbinai šakės kotą. Pats laibgalys visai nusivìrbinęs (susmailėjęs) . sumenkti, sulysti: Tu, mergele, visai nusivìrbinai.
2. nueiti (ppr. skubiai): Mūsų Juozulis išdirdino, kojelėmi nuvìrbino.
3. padvėsti: Apserga [kiaulės] ir nuvìrbina, kitos išsiliekti.
kójas nuvìrbinti. numirti: Tokion Rūdiškėn ligoninė – tik kójas nuvir̃byt.
pavìrbinti
1. pajudinti: Šuo paglostytas tik uodegą pavìrbino. Tai va šitep tik špigą parodis ir dar pavìrbina – tai jis. gatavas ir tą pečių nugriaut (labai pyksta) .
2. pabraukyti: Pavìrbino smilga po nosės, i ans atsibudo.
3. kiek pagriežti spaudant pirštais kiaurymes: Triūba išsukta iš medžio, įdėtas švilpukas, su skylukėm, tai dar pavirbina.
pravìrbinti.
1. virbinant pradurti, padaryti skylę: Pravirbinau yla puškulį, dabar sunkiasi pūliai.
2. praskverbti, pragręžti: Pirma pravìrbink skylelę, paskui inkalsi. Jos balsas pravirbina apytamsį butą.
privìrbinti.
1. kalbomis įtikinti, priveikti: Aš ir karalių dar privìrbinčia!
2. prigąsdinti: Privìrbino bolševikai.
suvìrbinti. sujudinti, suvirpinti: Senis mirdamas nei kojom nesuvìrbino. sukrutinti, pamosuoti: Panelė Teresė suvirbino krumplėtais pirštais.
kójomis suvìrbinti. mirti: Trečiądien ligonis tik kójom suvìrbino.
užvìrbinti. sušerti, uždrožti: Pastrauk, o ne, tai kad užvìrbinsiu per kinkas! Kad aš tau ažvìrbinsiu par paskuigalį!
kójomis užvìrbinti. mirti: Anas jau greit kójom ažvìrbins.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.