vištė́ti, -ė́ja, -ė́jo. pasenus darytis menkesnio proto, atminties: Labai jau vištė́ju, ką te bepasakysiu.
išvištė́ti. pasenus pasidaryti menkesnio proto, atminties: Ale tai kad išvištė́jau, nieko neatamenu.
pavištė́ti. pasenus pasidaryti kiek menkesnio proto, atminties: Labai smagiai pavištė́jus [kaimynė].
suvištė́ti. pasenus pasidaryti menkesnio proto, atminties: Pasenus jau, suvištė́jus teip kaip aš. Bobutė suvištė́jus amžinai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.