suvobuliuoti

võbuliuoti, -iuoja, -iavo. vobaloti:

1. Įsidedu į burną i võbuliuoju, o dantų jau neturiu. Dantų neturiu, tai maistą võbuliuoju võbuliuoju ir nuryju. Kai su skaudamu dančiu, tai tik tei [p] võbuliuoju, o ne kramtau. Karštą bulvę atsikandęs võbuliuok, kol galėsi dantis suleist. Pažiūrėk, ką arklys võbuliuoja. Ve, karvė akmenį võbuliuoja, bėkit atimt, kad neužspringtų. Močiutė Palionė ir paskutiniais rudais dantimis vobuliavo putroj rastą bulvę. Dairiausi, ar kurio iš darbininkų žandai nekilsčioja tą gardumėlį vobuliuojant.

2. Kaži ką jis võbuliuoja, kas jį tę supras.

3. vobulti 2: Iš burnos purškia i terp rankų vobuliuoja, i padaro kukulius.
apvõbuliuoti. apvobaloti: Võbuliuoti apvõbuliavo ir išmetė.
pavõbuliuoti. pavobaloti 2: Neduok vaikui plutos, bo vis tiek nesukramtys: pavobuliuos ir išspjaus.
suvõbuliuoti

1. suvobaloti: Kol kąsnelį suvõbuliuoju, kiti ir pavalgo. Kol aš tą duoną suvobuliuoju!

2. kiek, trumpą laiką neaiškiai lyg su kąsniu pakalbėti: Jis tik suvõbuliuoja, negali nė suprast.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'suvobuliuoti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv