suvoginėti

voginė́ti, -ė́ja, -ė́jo. vogti:

1. Voginė́ti reik po biškį.

2. Jaunas būdamas arklius voginėjęs.

3. Šieną voginė́jom po kiaugę kitą, kol susivežėm: lietus vis nedavė.
apvoginė́ti. apvogti 1: Viešpats sutvėrė grafus, kunigus, ponus ne tam, kad jūs juos apvoginėtumėte.
pavoginė́ti. pavogti 2: Pasikinko arklį su brikele ir išvažiavęs į susiedus pavoginė́ti. Išvažiuodama į miestelį žmona pasivoginėdavo nuo vyro pinigų. Pavoginė́ties to vyriško reikėjo visą amželių, kad vyras buvo pabėgęs.
suvoginė́ti. suvogti.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'suvogineti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>voginė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. vogti: <br/>1. Voginė́ti reik po biškį. <br/>2. Jaunas būdamas arklius voginėjęs. <br/>3. Šieną voginė́jom po kiaugę kitą, kol susivežėm: lietus vis nedavė. <br/><b>apvoginė́ti</b>. apvogti 1: Viešpats sutvėrė grafus, kunigus, ponus ne tam, kad jūs juos apvoginėtumėte. <br/><b>pavoginė́ti</b>. pavogti 2: Pasikinko arklį su brikele ir išvažiavęs į susiedus pavoginė́ti. Išvažiuodama į miestelį žmona pasivoginėdavo nuo vyro pinigų. Pavoginė́ties to vyriško reikėjo visą amželių, kad vyras buvo pabėgęs. <br/><b>suvoginė́ti</b>. suvogti.