vokiečiúoti, -iúoja, -iãvo
1. kalbėti su vokišku akcentu: Ilgai pagyvenęs Prūsuose, daba šnekėdamas vokiečiúoja. kalbant gimtąja kalba įterpti vokiškų žodžių ar posakių: Parvažiavęs į tėvo laidotuves, [Anskis] nė vienu žodžiu nemėginęs vokiečiuoti. kalbant gimtąja kalba mėgdžioti vokišką akcentą: Vokiškai nemoka, o vokiečiúo [ja] kiek galia, daugiau kai tas vokietys.
2. elgtis kaip vokiečiui.
3. būti provokiškos orientacijos
4. vokietinti: Mes, puolus savotiškai valstybei, buvome tiktai lenkuojami, vokiečiuojami, bet ne kultūruojami.
apvokiečiúoti. apvokietinti: Kodėl gi lenkai savo galvų nelenkė prieš vokišką aukštesnę civilizaciją ir rėkia, būk tai vokiečiai nori juos apvokiečiuoti.
pavokiečiúoti. kalbant kiek vokiečiuoti: Jis tai sakė trinkančiais žodžiais… pavokiečiúodamas. Ji kalba lietuviškai, ale jau gerai pavokiečiúo [ja].
suvokiečiúoti
1. kalbant imti vokiečiuoti.
2. suvokietinti: Vokiečių ateiviai ir visą šalį suvokiečiavo. Viskas buvo suvokiečiúota. Vokiečiai vėl norėtų, kad lietuviai susivokiečiuotų kuo veikiausiai. Apgailėtini yra tie susivokiečiavusiejie. Vieni maskoliai Priebaltiniame krašte visai susivokiečiavo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.