suvokuoti

.
vokúoti, -úoja, -ãvo.

1. kaišti, skusti, vąšuoti (kailį): Su geležies voku vokúoja ans kailį. Garborius kailius jau vokúo [ja]. Muno dėdė moka gerai kailius vokúoti. Įsiraugs į kubilus [kailius] i vokúos, brūžkuos. Visi vyrai į karę taisės, seniejai meškinas, briedinas ir taurinas vokavo.

2. valyti.

3. minti (linus): Linų vokúojama mašina lauža linus su dišliu.

4. mušti: Ėmęs paskuo su bizūnu aną. vokuoti.
káilį (šónus) vokúoti labai mušti, perti: Vokúoti šónus su medžiu. Vyras pačiai káilį vokúo [ja]. Vieną pijoką turėjo – šónus vokãvo, daba kitą.
išvokúoti. išminkštinti (kailį): Kailį reik gerai išvokúoti, ka būtų minkštas. Teip minkštai išvokãvo kailį, rodos, imk ir kišk į ausį. Kailis išvokuotas minkštesnis, o pati tykesnė. Kaišiant nuolat žiūrima, kaip kailis išsivokuoja, kad visur lygiai bei vienodai iškaišus.
káilį (nùgarą, šónus) išvokúoti. prilupti: Oi durnius tas vyras yra, netura savo pačiai gerą bizūną, káilį gerai išvokúoti! Ot, tokiai bestijai išvokuotų kailį, kad skidervos lėktų! Tokiam žalčiuo mažai káilį išvokúoti. Ka pareis girtas, su tuo kočėlu nùgarą išvokúoti. Aš tevie, murodos, nùgarą išvokúosu. Kad išvokúosiu tau šónus, tai žinosi, kas yra atsibarti.
nuvokúoti.

1. išminkštinti (kailį): Jau pusę kailių nuvokaváu.

2. padaryti trynes, nutrinti: Neparegėjau, kad arklys koją par pakanktę iškėlęs – ir nuvokãvo rietą lig kraujo.
káilį nuvokúoti primušti, prilupti: Aš tau paimčiuo, káilį nuvokuõčiuo, tu nenorėtum gerti.
pavokúoti. kiek paminkštinti (kailį): Duok mun pavokúoti.
káilį pavokúoti smarkiai pamušti: Pavokúoti kam kailį.
prisivokúoti. prisikimšti, prisigrūsti, prisikaupti (pinigų): Kitas piningų tura prisivokãvęs maišus!
suvokúoti.

1. nukaišti, nuskusti (kailį).

2. sugadinti, pagadinti (kailį dirbant).

3. sudėvėti, sunešioti. .

4. primušti. .
užsivokúoti užsikimšti, užsikišti: Daug pakabinai – ažsivokuõs gurklys, ir neinpilsi. Nuo girsinės duonos gerklė ažsivokãvo.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>vokúoti, </b>-úoja, -ãvo. <br/>1. <span class="explanation">kaišti, skusti, vąšuoti (kailį): </span> Su geležies voku vokúoja ans kailį. Garborius kailius jau vokúo [ja]. Muno dėdė moka gerai kailius vokúoti. Įsiraugs į kubilus [kailius] i vokúos, brūžkuos. Visi vyrai į karę taisės, seniejai meškinas, briedinas ir taurinas vokavo. <br/>2. <span class="explanation">valyti. </span> <br/>3. <span class="explanation">minti (linus): </span> Linų vokúojama mašina lauža linus su dišliu. <br/>4. <span class="explanation">mušti: </span> Ėmęs paskuo su bizūnu aną. vokuoti. <br/><b> káilį (šónus) vokúoti</b> <span class="explanation">labai mušti, perti: </span> Vokúoti šónus su medžiu. Vyras pačiai káilį vokúo [ja]. Vieną pijoką turėjo – šónus vokãvo, daba kitą. <br/><b>išvokúoti</b>. <span class="explanation">išminkštinti (kailį): </span> </span> Kailį reik gerai išvokúoti, ka būtų minkštas. Teip minkštai išvokãvo kailį, rodos, imk ir kišk į ausį. Kailis išvokuotas minkštesnis, o pati tykesnė. Kaišiant nuolat žiūrima, kaip kailis išsivokuoja, kad visur lygiai bei vienodai iškaišus. <br/><b> káilį (nùgarą, šónus) išvokúoti</b>. <span class="explanation">prilupti: </span> Oi durnius tas vyras yra, netura savo pačiai gerą bizūną, káilį gerai išvokúoti! Ot, tokiai bestijai išvokuotų kailį, kad skidervos lėktų! Tokiam žalčiuo mažai káilį išvokúoti. Ka pareis girtas, su tuo kočėlu nùgarą išvokúoti. Aš tevie, murodos, nùgarą išvokúosu. Kad išvokúosiu tau šónus, tai žinosi, kas yra atsibarti. <br/><b>nuvokúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išminkštinti (kailį): </span> </span> Jau pusę kailių nuvokaváu. <br/>2. <span class="explanation">padaryti trynes, nutrinti: </span> Neparegėjau, kad arklys koją par pakanktę iškėlęs – ir nuvokãvo rietą lig kraujo. <br/><b> káilį nuvokúoti</b> <span class="explanation">primušti, prilupti: </span> Aš tau paimčiuo, káilį nuvokuõčiuo, tu nenorėtum gerti. <br/><b>pavokúoti</b>. <span class="explanation">kiek paminkštinti (kailį): </span> Duok mun pavokúoti. <br/><b> káilį pavokúoti</b> <span class="explanation">smarkiai pamušti: </span> Pavokúoti kam kailį. <br/><b>prisivokúoti</b>. <span class="explanation">prisikimšti, prisigrūsti, prisikaupti (pinigų): </span> Kitas piningų tura prisivokãvęs maišus! <br/><b>suvokúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nukaišti, nuskusti (kailį). </span> <br/>2. <span class="explanation">sugadinti, pagadinti (kailį dirbant). </span> <br/>3. <span class="explanation">sudėvėti, sunešioti. </span>. <br/>4. <span class="explanation">primušti. </span>. <br/><b>užsivokúoti</b> <span class="explanation">užsikimšti, užsikišti: </span> Daug pakabinai – ažsivokuõs gurklys, ir neinpilsi. Nuo girsinės duonos gerklė ažsivokãvo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.