vokyčiúoti, -iúoja, -iãvo. vokiečiuoti 1: Jeigu vel [nia] s yr į žmogų pasivertęs, ans tumet yr kaip vokytis ir šneka vokyčiúodamas.
suvokyčiúoti. suvokiečiuoti 2: O dabar mus jau buvo suvokyčiãvę i būtų suvokyčiãvę i mūsų vaikus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.