võtulti, -a, -o. vatulti:
1. Grėbėja votula volą šieno po kojų ir nenuneša. Šieną po biskį võtulkiat į pakalnę.
2. Aš jo. negaliu suvalgyt, võtulu võtulu burnoj. Nevõtul' (nevotulok) duonos burnoj, ale valgai (valgyk) kaip priseina. Võtulo võtulo šitą kruopelę kaip be dantų! Nevõtulk, o kramtyk!. Pyragas žalias suzmegęs votulas ant dantų, t. y. velias, kimba.
3. nevikriai eiti, vilktis, kiūtinti: Kur tu votuli dabar?
apvõtulti. apvotuloti 2: Tai jau vargas be dantų valgyt, apvõtuli kiek i nuryji.
išsivõtulti. votulais išsilupti: Skūra iš burnos kol išsivotula, t. y. votulas kaip pakulose įveltas.
nuvõtulti
1. nuryti (ppr. prastai sukramtytą maistą): Aš niekap negaliu nuvõtult.
2. nusilupti, nuslinkti. Kol nusivõtuls skūra, padeginta nuo karščio dvasios, votulsies po burną rubulais.
pavõtulti. pavatuloti.
suvõtulti. suvotuloti:
1. Pakulas suvõtulk į kuodelį. Sukre sakus pamirko, suvõtula i kąsno [ja].
2.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.