vyniójimas. vỹniojimas.
1. → vynioti 1,
2.
2. išsisukinėjimas: Aiški spaviednė tuomet yra, kad išpažįsta griekus be vyniojimos, be slapčios iškalbos.
apvyniójimas. → apvynioti 2: Apvyniojimas, aprietimas. Apvyniojimas drabužių kočiojant. raištis, vyturas: Nešioti tą apvyniojimą.
įvyniójimas.
1. → įvynioti
1.
2. → įvynioti
3.
išvyniójimas.
1. → išvynioti 1: Ižvyniojimas. Išvyniojimo būgnelis.
2. išplėtojimas: Dabar reikia atkreipti akis į žmonių būvio pagerinimą, į šalies pajiegų išvyniojimą. Šitą pasirodymą beveik „vaikų liga“ arba „išsivyniojimo liga“ apženklyti norėčiau. Niekados mokslui nepavyks susekti išsivyniojimo (evoliucijos) takai.
3. išnarpliojimas.
nuvyniójimas. → nuvynioti
1.
pavyniójimas.
1. → pavynioti.
2. daiktas, ant kurio kas vyniojama: Čia nėra jokio pavyniójimo.
pérvyniojimas. → pervynioti 1: Verpalų pervyniojimas.
privyniójimas. → privynioti.
suvyniójimas. → suvynioti:
1. Suvyniojimo velenėlis.
2. Lašiniams gerai tie suvyniójimai [į popierių] – nerūdė [ja].
užvyniójimas. → užvynioti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.