žvángčioti, -ioja, -iojo.
1. tarpais skambėti: Aštri pentinai žvangčio [ja]. Žvangčiojo šuns valkiojama apie būdą grandinė. Žvangčioja skambučiai. Ramintos odinėje saujoje žvangčioja automobilio rakteliai.
2. tarpais skambinti, tarškinti: Kas tokims: žvángčio [ja] zabovikes, i tiek. Žengė kaip tikras narsuolis, žvaliai žvangčiodamas kardu.
pasižvángčioti tarpais žvangintis: Tai bėga žirgelis pasižvangčiodamas, į savo kojeles pasižiūrėdamas.
sužvángčioti. trumpai žvangėti: O kai vėl sužvangčiodavo varpas, mama sakydavo: mišparams kviečia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.