.
žvénginti (-yti), -ina, -ino. žvengìnti, -ìna, -ìno žvengti: Arkliai žvéngina visi, kojom žemę kasa. Parbėga šyvi žirgeliai iš girelės žvéngydami. Žvengyk žvengyk, kumelėle, ar toli tavo devyni sūnai, o mano devyni broliai. Žvengìna kap kumelys, gero daikto pavalgęs.
paržvénginti. parbėgti žvengiant: Jos jauni broleliai paršvilpauna, jų žirgeliai paržvengino.
sužvénginti. sužvengti: Atbėgo arklys ir sužvéngino: Dieduk, hi, hi, bobut, hi, hi, mūs nykštukas pasikorė, pasikorė dėl mergelės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.