sužvieg|ti, sužviegia, sužviegė
1. surikti plonu balsu (apie kiaulę).
2. prk. sučypti: Sunkvežimio stabdžiai staiga sužviegė (stabdant). sužviegimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.