sužvigdyti

žvigdýti, žvìgdo (žvìgdžia), žvìgdė. žvýgdyti, -o, -ė. žviegti:

1. Šuo žvìgdo kiaulę. Piemenys kiaulius užpjudė šunim, žvìgdo ir žvìgdo. Paėmė jiej vežiman kelis paršukus i žvìgdė, ka [d] jiej spiegtų, žviegtų. Anos paršiukai nežvìgdomi, pašerami – kaip iš pieno plaukę. Nežvigdýk paršų, duok greičiau ėst. Ejau, tai žvìgdžia anys kiaulį. Girdėjos – žvìgdė paršą, maž i papjovė. Prie Ežerėlio vyrai žvigdomu paršiuku vežimuose viliodavę vilkus ir pyškindavę juos iš titnaginių savo darbo šautuvų. Už beržyno, Dryžos lauke, taipogi žvigdė pustykle dalgį ir šniokštavo dviese – vienas per kitą. Ubagiškai gyvenam: pri kūtikės kamaro [je] žvìgdomos.

2. Jurgis ligi vėlumos žvigdė savo „kreizą“: pjaustė sienojus.

3. Kam tu dabar tą vaiką žvigdái – pasupuok, ir užmigs bematant. Žvìgdė žvìgdė vaiką, paki apvilko. Nežvigdýk vaiko, tinginy paskutinis!. Ruduo ir vėtra – jie tik du. Užniko liepą be malonės, užnikę žvigdo. Boba mirtim vaduojas, o tu tik laki, per veselijas kaip šuva eini, savo prakeiktą armoniką žvigdai. Šaltis žvigdė telefono vielas. Neisu aš žvigdýties su anum, neguldysu pokaičio. Būt geriau, kad greičiau, ką čia žvigdýsies su vaiku.

4. cypauti: Peliotės po pečium tik žvìgdžia.

5. žviegti 7: Žvigdìs žvigdìs mergiotes – tęsia bernai vandenin. Žvigdė rikdė mergas, eidamas paklėčiais ir patalkiais. Bernai su mergom žvìgdosi suėję.
išžvigdýti. žviegiantį išvaryti: Du pusnuogiai žaliūkai išžvigdė iš tvarto puskiaulį.
nužvigdýti.

1. žviegiantį paskersti: Jei ne čia, tai aname kieme jie buvę ir išsivedę bliaunantį veršį arba nužvigdę paršą. Tamošius, Magdžiaus padedamas, nužvigdė meitėlaitį.

2. žviegiantį nugabenti, nuvežti: Bekonėlį nužvigdai apskritin. Paršelį vežiman įsivertė ir nusižvigdė miestan.
pažvigdýti. daryti, kad pažviegtų: Ot, pažvìgdėm paršelius, kol išprausėm. Paršuką pažvìgdo, tai vilkai ateina.
pražvigdýti.

1. daryti, kad žviegtų: Nuvažiavę miškan, pražvigdę paršelį, tik kad apipuolę vilkai. Tą paršiuką ilgai pražvigdžia, kad užgirstų dykos kiaulės.

2. daryti, kad kauktų: Sprogimų garsai pražvigdė kone viso senamiesčio automobilių signalizacijas.
sužvigdýti.

1. daryti, kad pradėtų žviegti, rėkti: Sunešė paršus į gryčią, sužvìgdė. Tuoj įvažiavę [į mišką] ir sužvìgdę paršą. Kaip sužvìgdė šitą paršą, teip užpuolė juos vilkai.

2. pradėti griežti: Kuprelis sužvigdė savo armoniką, kad triukšmas aprimtų.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žvigdýti, </b>žvìgdo (žvìgdžia), žvìgdė. žvýgdyti, -o, -ė. žviegti: <br/>1. Šuo žvìgdo kiaulę. Piemenys kiaulius užpjudė šunim, žvìgdo ir žvìgdo. Paėmė jiej vežiman kelis paršukus i žvìgdė, ka [d] jiej spiegtų, žviegtų. Anos paršiukai nežvìgdomi, pašerami – kaip iš pieno plaukę. Nežvigdýk paršų, duok greičiau ėst. Ejau, tai žvìgdžia anys kiaulį. Girdėjos – žvìgdė paršą, maž i papjovė. Prie Ežerėlio vyrai žvigdomu paršiuku vežimuose viliodavę vilkus ir pyškindavę juos iš titnaginių savo darbo šautuvų. Už beržyno, Dryžos lauke, taipogi žvigdė pustykle dalgį ir šniokštavo dviese – vienas per kitą. Ubagiškai gyvenam: pri kūtikės kamaro [je] žvìgdomos. <br/>2. Jurgis ligi vėlumos žvigdė savo „kreizą“: pjaustė sienojus. <br/>3. Kam tu dabar tą vaiką žvigdái – pasupuok, ir užmigs bematant. Žvìgdė žvìgdė vaiką, paki apvilko. Nežvigdýk vaiko, tinginy paskutinis!. Ruduo ir vėtra – jie tik du. Užniko liepą be malonės, užnikę žvigdo. Boba mirtim vaduojas, o tu tik laki, per veselijas kaip šuva eini, savo prakeiktą armoniką žvigdai. Šaltis žvigdė telefono vielas. Neisu aš žvigdýties su anum, neguldysu pokaičio. Būt geriau, kad greičiau, ką čia žvigdýsies su vaiku. <br/>4. <span class="explanation">cypauti: </span> Peliotės po pečium tik žvìgdžia. <br/>5. žviegti 7: Žvigdìs žvigdìs mergiotes – tęsia bernai vandenin. Žvigdė rikdė mergas, eidamas paklėčiais ir patalkiais. Bernai su mergom žvìgdosi suėję. <br/><b>išžvigdýti</b>. <span class="explanation">žviegiantį išvaryti: </span> Du pusnuogiai žaliūkai išžvigdė iš tvarto puskiaulį. <br/><b>nužvigdýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">žviegiantį paskersti: </span> Jei ne čia, tai aname kieme jie buvę ir išsivedę bliaunantį veršį arba nužvigdę paršą. Tamošius, Magdžiaus padedamas, nužvigdė meitėlaitį. <br/>2. <span class="explanation">žviegiantį nugabenti, nuvežti: </span> Bekonėlį nužvigdai apskritin. Paršelį vežiman įsivertė ir nusižvigdė miestan. <br/><b>pažvigdýti</b>. <span class="explanation">daryti, kad pažviegtų: </span> Ot, pažvìgdėm paršelius, kol išprausėm. Paršuką pažvìgdo, tai vilkai ateina. <br/><b>pražvigdýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">daryti, kad žviegtų: </span> Nuvažiavę miškan, pražvigdę paršelį, tik kad apipuolę vilkai. Tą paršiuką ilgai pražvigdžia, kad užgirstų dykos kiaulės. <br/>2. <span class="explanation">daryti, kad kauktų: </span> Sprogimų garsai pražvigdė kone viso senamiesčio automobilių signalizacijas. <br/><b>sužvigdýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">daryti, kad pradėtų žviegti, rėkti: </span> Sunešė paršus į gryčią, sužvìgdė. Tuoj įvažiavę [į mišką] ir sužvìgdę paršą. Kaip sužvìgdė šitą paršą, teip užpuolė juos vilkai. <br/>2. <span class="explanation">pradėti griežti: </span> Kuprelis sužvigdė savo armoniką, kad triukšmas aprimtų.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.