x
.
žvigýti, žvìgo, žvìgė. žvigdyti:
1. Ko žvigái kiaules, duok ar žolių, ar ko. Nežvigýk kiaulių, duok ėsti, kad nežviegtų. | Rimkai jau pradėjo savo paršą žvigýti (skersti) . Kiaulės žvìgos po kinį.
2. Konduktorė pradėjo žvigyti mašiną.
3. Kam tu aną žvigái, t. y. rėkdai. Vaikų nežvigýk. Vaikai! Nežvigýkiatės, eikiat pro duris!
sužvigýti. sužvigdyti 1: O daba sužvigáu tus paršelius, i viskas. Vieną [kiaulę] sužvigéi, visos sustos, kriukščios.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.