žvingė́ti, žvìnga, -ė́jo.
1. žvingauti 1: Atjo [ja] bernelis par žalią lanką ant žvingančio žirgelio. Bilda žvìnga juodbėrelis, išein brolis ir tėvelis. Žvingė́jo žirgelis an pūdymelio.
2. žvangėti: Aplinkui žvingėjo geležis. Žvìnga žvangutis, skamba skambutis ant aukšto kalno, su kanapių uodega, cidabro galva.
nužvingė́ti. nužvangėti 4: Žaltys pamatęs [mergelę] tik nusitvėrė ir nužvingėjo į marių dugną.
sužvingė́ti.
1. sužvengti: Dailios durelės sugirgždės, bėras žirgelis sužvingė̃s. Stonioj žirgeliai sužvingė́jo, su manim broleliai nekalbėjo.
2. sužvangėti: Sužvingėjo langeliai, atvažiuoja ženteliai. Kap mañ’ vežė per laukelį, varpas sužvingė́jo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.