svaimėti

svaimė́ti, -ė́ja, -ė́jo.

1. suvokti, numanyti: Jau tiek anam besvaimė́jas – galvo [je] sukinys.

2. kvailioti: Ans pasigėręs svaimė́ [ja].
išsisvaimė́ti. išvengti bausmės, išsisukti: Tos melagystės jam tep gerai neišsisvaimė̃s. Jam šitas darbas neišsisvaimė̃s: vis tiek kada nor sugavęs išpersiu kailį.
prasvaimė́ti. baigtis gerai, be bausmės: Neprasvaimė̃s! Vis kur pagausiu, tada atsiimsi!

Įrašas
Paaiškinimas	<b>svaimė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">suvokti, numanyti: </span> Jau tiek anam besvaimė́jas – galvo [je] sukinys. <br/>2. <span class="explanation">kvailioti: </span> Ans pasigėręs svaimė́ [ja]. <br/><b>išsisvaimė́ti</b>. <span class="explanation">išvengti bausmės, išsisukti: </span> Tos melagystės jam tep gerai neišsisvaimė̃s. Jam šitas darbas neišsisvaimė̃s: vis tiek kada nor sugavęs išpersiu kailį. <br/><b>prasvaimė́ti</b>. <span class="explanation">baigtis gerai, be bausmės: </span> Neprasvaimė̃s! Vis kur pagausiu, tada atsiimsi!
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.