svarìnis, -ė.
1. sveriantis svarą: Pagavau svarìnę žuvį. kuriam suvartota ko nors svaras: Svarìnis kvartūgas teip vadinos, kad svaras žitkų buvo suaustas į kvartūgą. kuris tokios stambavaisių rūšies (Kodėl šiemet tie svarìniai obuoliai tokie surukę?! Svarinės bulvės. Atsisėda ant griodės krašto, išsitraukia svarinę kriaušę ir graužia. Svarìnės kriaušės gerais metais didelės išauga – net po svarą sveria. Svarìniai obulai.
2. sveriamas: Svarìniai [kruopai],
teip nebūdavo pakiukais, kaip daba.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.