x
svetimkal̃bis, -ė.
1. perimtas iš svetimos kalbos: Svetimkalbis žodis.
2. svetima kalba kalbantis: Daktaras atvažiavo svetimkal̃bis. Skirsiuos mergelę svetimkalbelę, nesukalbės mamužė. kurio pamatą sudaro svetima kalba: Kelis šimtmečius Lietuvoje egzistavo svetimkalbė teatrinė kultūra.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.