svetimumas

svetimùmas.

1. →. svetimas
3. Svetimybės, arba barbarizmai, yra tokie skoliniai, kurių svetimumas lietuvių kalboje labai jaučiamas. Žodžio savumą ar svetimumą rodo garsai.

2. →. svetimas 5: Ir jei dar krislelis svetimumo tavyje buvo, tai jis seniai jau pradingo, išgirdus motinos kadaise giedotas giesmes. Man širdį pagraužia tas jo svetimùmas: nei jis paklaus, nei jis paklaustas atsakys. Dykumas, svetimumas būdo. Ir staiga ją apėmė toksai ilgesys, toks svetimumo jausmas šitiems namams. Svetimùmas mumyse įsisiurbė į kraują.

3. →. svetimas 6: Rašytojas ryškiai pavaizdavo savininkiškos psichikos svetimumą ir nepriimtinumą žmogui.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>svetimùmas</b>. <br/>1. →. svetimas 3. Svetimybės, arba barbarizmai, yra tokie skoliniai, kurių svetimumas lietuvių kalboje labai jaučiamas. Žodžio savumą ar svetimumą rodo garsai. <br/>2. →. svetimas 5: Ir jei dar krislelis svetimumo tavyje buvo, tai jis seniai jau pradingo, išgirdus motinos kadaise giedotas giesmes. Man širdį pagraužia tas jo svetimùmas: nei jis paklaus, nei jis paklaustas atsakys. Dykumas, svetimumas būdo. Ir staiga ją apėmė toksai ilgesys, toks svetimumo jausmas šitiems namams. Svetimùmas mumyse įsisiurbė į kraują. <br/>3. →. svetimas 6: Rašytojas ryškiai pavaizdavo savininkiškos psichikos svetimumą ir nepriimtinumą žmogui.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.