.
sviẽčyti, -ija, -ijo (cвeтчiць, swiadczyć). liudyti: Svietas sviẽčija, t. y. žmonys kalba. Sviẽčija mačiusi, a ne pasiutusi! skelbti, nurodyti: Apie tatai sviečija evangelistos.
apsviẽčyti. paliudyti: Ir iš to savo paties vierą. išreikš, skelbs ir žinomai apsviečys. Idant mes tuo krikštymu mūsų apsviečytumbim ir parodytumbim.
dasviẽčyti. sužinoti, ištirti, nustatyti: Aš noriu dasviẽčyti teisybės, kas čia kaltas, t. y. noriu daeiti, dasižinoti.
pasviẽčyti. paliudyti: Teip tikrai pasviečijom.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.