x
sviẽgas, -à (svaigs).
1. šviežias: Žmogus puola prie lango sviego oro įsileistų.
sviegaĩ. Šiaipjau Ona buvo anaiptol nejuokinga. Lūpų buvo platokų, kiek drėgnų, sviegai raudonuojančių avietėmis.
2. naujas: Per sekamuosius penkerius metus mokytojavimo teko daugiau ir giliau pagalvoti apie tuos pačius dalykus, daugiau pasigauti sviegų minčių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.