svíegti, -ia, -ė.
1. sviesti 1: Svíegiau akmenį. Iš svilksnio kad sviegė! Vyrai, pasūpavę medį, teip sviegė lokei, jog smailasai galas parmušė jai šoną, ir ji parkrito.
2. sviesti 4: Kad svíegsiu (t. y. drošiu, kirsiu), tuoj sustriesi.
3. sviesti 5: Kagi svíegė tą kačiūtį į žemę, kad ir į skederlas išlakstė.
įsvíegti. įsviesti
1.
nusvíegti.
1. nusviesti 1: Nusvíegti toli.
2. sviegiant užmušti: Nusvíegė paršą, t. y. pagriebęs pagalį teip drožė, jog paršas ant vietos krito.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.