.
svokà (cвaxa).
1. svočia 1: Dėdienė buvo man svokà, kai ženinaus. Duok, svokele, sūrio, jei ne sūrio – ridiko, ridiko. Raugytų varlelių kiaulės neėda, o mūsų svokelei vis po dantimi.
2. jaunojo pamergė: Pas ženyką – svõkos, o pas nuoteką – drūčkos. Na tai dar̃ svõkulės išsėskit, jau po veseiliai. Mes šitas svokeles pažinom, pažinom, kad ne savo skepetėlėm, tai žinom, tai žinom. Svokẽlėm teks ožio skūra, ba jų minkšta natūra. Vėlyvos svokùtės, kas svokutės vėlino vėlino?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.