x
šãblyti, -ija, -ijo.
1. mušti, kirsti: Įsikišęs į šakumtarpį o šãblija, o šãblija su diržu!
2. smarkiai bėgti, skuosti: Par sniegą reik šãblyti.
apšãblyti. didumą iššaudyti: Apšãblijo lapes, maž bėr lapių.
nušãblyti. nukirsti: Tokią didelę šaką nušãblijai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.