šakãlyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo).
1. mušti, lupti (ppr. šakaliu, kokiu kietu daiktu): Ana patį šakãlys, t. y. muš su šakaliu nugarą. Kaip pašėls šakalyti. Nuo to karto einu pro šalį lyg nematanti. Aš tus vaikus šakãliju – tėvas lėtas, nieko nesako. Šakãlytis yra muštis su šakaliais. Prisisiautė (prisigėrė) i pasiuto šakãlyties parejęs.
2. grėbti, savintis: Ūktveris jau šakãlija tavo drabužius už skolą, t. y. užgrėbia.
apšakãlyti.
1. apmušti: Jonį reiktų apšakalyti.
2. apkulti, apdaužyti akuotus, apipaisyti: Bene apšakãlysma miežius pirtė [je] ir vešma parduoti.
3. apšmeižti, apjuodinti: „ Tilžės keleivis“ mane pernai nešvankiai apšakalyjo.
iššakãlyti. išperti, išpliekti, primušti: Reik tik jum iššakãlyt gerai, tai nekište nagų, kur nereikia. Nu to baliaus, kaip išsišakãlijom, dar nė [ra] buvę nieko, spakainiai y [ra].
nušakãlyti.
1. apmušti (ppr. su šakaliu, lazda): Nušakãlysu nūtvėrusi, i žinos lįsti!
2. užgrėbti: Jinai mane už alų nušakãlijo, t. y. užgrėbė drabužius mano, užtūrėjo.
pašakãlyti. sumušti, apdaužyti: Galva pašakãlyta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.