šaknis

šakn|is, šaknies, šaknų m.
1. požeminė augalo dalis, kuria jis įsitvirtina ir maitinasi: Išrovė medį su šaknimis (iš šaknų). Krūminės šaknys. Įsmeigta gluosnio šakutė išleidžia šaknis. Tyli kiaulė gilią šaknį
knisa (folkloras).
2. plauko, danties ar kt. dalis, esanti kūne: Ištraukė danties šaknį.
3. prk. ko nors pradžia, šaltinis: Blogio šaknys.
4. lingv. pagrindinė žodžio dalis be priešdėlio, priesagos ir
galūnės.
5. mat. dydis, kuris, pakeltas tam tikru laipsniu, duoda turimą skaičių: Ištraukę kvadratinę šaknį iš devynių, gausime tris.
6. mat. lygties sprendinys.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'saknis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	šakn\|is, šaknies, šaknų m. 1. požeminė augalo dalis, kuria jis įsitvirtina ir maitinasi: Išrovė medį su šaknimis (iš šaknų). Krūminės šaknys. Įsmeigta gluosnio šakutė išleidžia šaknis. Tyli kiaulė gilią šaknį knisa (folkloras). 2. plauko, danties ar kt. dalis, esanti kūne: Ištraukė danties šaknį. 3. prk. ko nors pradžia, šaltinis: Blogio šaknys. 4. lingv. pagrindinė žodžio dalis be priešdėlio, priesagos ir galūnės. 5. mat. dydis, kuris, pakeltas tam tikru laipsniu, duoda turimą skaičių: Ištraukę kvadratinę šaknį iš devynių, gausime tris. 6. mat. lygties sprendinys.

šaknis

#