šaltùmas. → šaltas:
1. Prismala vasarai [miltų],
an dugno indeda švarų akmenį, kad nesudegt, nesupelėt, šaltùmo turėt. Tokio šaltùmo oro, gal iš peklos! Kurgi tokio šaltùmo [oru] bus perkūnija?! Vakar gi vakaro šaltumė̃lis, o jis nusidraskė vìsa. O šio rudens nakčių šaltumėlis! Kaip tik vėjis rytys, gryčia baisi šaltùmo. Visi suvažiavom, o langai ažbaubėję (užšalę), o pirkios šaltùmas! Langai kiauri – šaltùmas! Ėgi tavo nagų (pirštų) šaltumė̃lis!
2. Jau šaltùmo tai šalta. Šaltùmo nebet šalta (labai šalta) .
3. Šaltùmo tai nešaltos būt stubos. Baisus tų čevarykų šaltumė̃lis – kaip ledai!
4. šaltis: Šitas šaltùmas bus gal visą vasarą. Šitam šaltumè i tris litras duoda [karvė pieno] – gana. Nuog šaltùmo arkliai padvesia. Vienas viščiokas knapterėjo par šaltùmą. Linus šukuoja ir verpia par patį šitą šaltùmą. Be pečiaus dabar negyvenčia – bijau šaltùmo. Kap anys išturi šitokiam šaltume basi? Galiam apsirgt nuog tokio šaltùmo. Kap šaltumù išgyvent, ai kad jį! Navatnas čia šaltumė̃lis!
5. → šaltas 11: Proto šaltùmas. Iš nelaimės išsigelbėjau tik savo šaltumu ir susivaldymu. Prie darbo žmogui reikia kraujo šaltumo. Vėlesniuose jo portretuose, ypač sukurtuose ištrėmime, to šaltumo nebėra.
6. → šaltas 12: Karalienė pastebėjo tą mano šaltumą ir tuoj, kai jis išėjo, klausė priežasties, kodėl aš taip pasielgęs. Įkyrėjo jam Grėtė su savo įnoriais, su savo šaltumu. Lytinis šaltùmas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.