x
šalutaĩnis-ė.
1. pašalinis žmogus, prašalaitis: Šalutaĩniai mato, kaip tu gyveni. Piršlys eina į zakristiją, da šalutainiùs pasims tris vyrus liūdininkais.
2. nekviestas svečias senoviškose vestuvėse: Kur par vestuves šalė [je] sėda ir stebas, tie šalutaĩniai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.