šandyti

.
šañdyti, -ija (-yja. -o), -ijo (-yjo, -ė) (schänden). šándyti, -ija (-o), -ijo (-ė). šandýti, šañdo, šañdė.

1. niekinti, žeminti, peikti: Kam tu jį šan•diji, t. y. ant šuns verti, niekini? Mano dovanos nešañdyk. Anyta niūronėlė, bernužių motynėlė, ei šan•dė šan•dė jauną martelę vis šauniaisiais žodeliais. Tai labai rūsčią anytą gavau. Šandys muno kojų žingsnelius, šandys muno rankų darbelius. Vai, mergele lelijėle, nešándykie dovanėlių, šándys tavo anytėlė plonas drobes, rankų darbus. Šalimis jojo vis dieverėliai, martelę šandydami.

2. koneveikti, barti, plūsti, dergti, pravardžiuoti: Muni Jonis visokiais žodžiais negražiais šañdijo. Ką tu čia par svietą atėjus šañdiji? Vaikai, nešañdykiat vienas kitą! Šañdija, akija davatka visus. Kur susitikdamas, vis bara, šañdija. Nesišañdyk, o tai pasakysiu mamai! Kaip tik susitinka anuodvi, tuojau šañdijas.
iššañdyti.

1. išjuokti, išpeikti: Uošvelė tarė iššandýdama: – Tai tinginėlis žentelis mano.

2. iškoneveikti, išbarti, išplūsti: Iššañdijau, iššañdijau kaip šunį nevertą. Kas ačiuotojoms nedavė, tus jos ir iššañdijo. | Katras bjauriau iššañdija [žiedą dalijant],
tas ir eina pelių krimsti. Išsišañdijo, į šunies dienas išsidėjo. Kad išsišañdijo, kad išsibjaurojo, baugu ir klausyties.
pašañdyti.

1. išpeikti, paniekinti: Muno doveną ana pašañdijo, nepryėmė. Dar aš tau siūsiu, kad tu mane pašañdytum!

2. pakeikti: Niekada nepapeikė, nė pašañdijo. Dar tu čia pasišañdysi ant svetimo kiemo?! Šiukš, šiukš!

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>šañdyti, </b>-ija (-yja. -o), -ijo (-yjo, -ė) (schänden). šándyti, -ija (-o), -ijo (-ė). šandýti, šañdo, šañdė. <br/>1. <span class="explanation">niekinti, žeminti, peikti: </span> Kam tu jį šan•diji, t. y. ant šuns verti, niekini? Mano dovanos nešañdyk. Anyta niūronėlė, bernužių motynėlė, ei šan•dė šan•dė jauną martelę vis šauniaisiais žodeliais. Tai labai rūsčią anytą gavau. Šandys muno kojų žingsnelius, šandys muno rankų darbelius. Vai, mergele lelijėle, nešándykie dovanėlių, šándys tavo anytėlė plonas drobes, rankų darbus. Šalimis jojo vis dieverėliai, martelę šandydami. <br/>2. <span class="explanation">koneveikti, barti, plūsti, dergti, pravardžiuoti: </span> Muni Jonis visokiais žodžiais negražiais šañdijo. Ką tu čia par svietą atėjus šañdiji? Vaikai, nešañdykiat vienas kitą! Šañdija, akija davatka visus. Kur susitikdamas, vis bara, šañdija. Nesišañdyk, o tai pasakysiu mamai! Kaip tik susitinka anuodvi, tuojau šañdijas. <br/><b>iššañdyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išjuokti, išpeikti: </span> Uošvelė tarė iššandýdama: – Tai tinginėlis žentelis mano. <br/>2. <span class="explanation">iškoneveikti, išbarti, išplūsti: </span> Iššañdijau, iššañdijau kaip šunį nevertą. Kas ačiuotojoms nedavė, tus jos ir iššañdijo. | Katras bjauriau iššañdija [žiedą dalijant], tas ir eina pelių krimsti. Išsišañdijo, į šunies dienas išsidėjo. Kad išsišañdijo, kad išsibjaurojo, baugu ir klausyties. <br/><b>pašañdyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išpeikti, paniekinti: </span> Muno doveną ana pašañdijo, nepryėmė. Dar aš tau siūsiu, kad tu mane pašañdytum! <br/>2. <span class="explanation">pakeikti: </span> Niekada nepapeikė, nė pašañdijo. Dar tu čia pasišañdysi ant svetimo kiemo?! Šiukš, šiukš!
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.