x
šankin|ti, šankina, šankino
1. daryti, kad šoktų per kliūtį arba piestu stotųsi, šokinėtų: šankina arklį per šankynę.
2. prk. imti į nagą, varinėti, uiti: Jis moka kitus šankinti šankinimas šankintojas, šankintoja dkt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.