šašúolėtis.
1. šešėlis 1: Nuo žmogaus šašúolėtis. Medžių šašuolėtis mažėjo, rasa nyko. Šašúolėtį matau, žmogaus ne. Šašúolėtis toks juodas juda po tas eglales. Kumet y [ra] dienos dvyleka, šašúolėčio y [ra] keturios pėdos. Jau šašúolėtį gal paržengti, pietai greitai būs. Anie patys šašúolėčiais baidės. Par Naujus metus laimes liejom, šašúolėtis Marikei vaiką parodė, o mun arklį. Po tam, kaip popierius sudega, veiza, koks iš ano atsiranda šašúolėtis. Nu kuomi gi yra žmogus, jei ne šašuolėčiu nykstančiu. Žmogaus gyvenimas perbėga per pasaulę greitai, kaip šašuolėtis. O amžius žmogaus it šašuolėtis pareina. Ir savo šašúolėčio bijo. Kol žmogus eina, šašuolėtis seka. Lyg šašuolėtis šmėkštelėjo ore pirmoji kregždė ir išnyko. Tavo arklys nestova nė šašúolėčio munųjų (labai prastas) .
2. šešėlis 3: Ir tas vėjo papauška, ūkininko šašuolėtis, o ne ūkininkas! Kas tas muno audimas: šašúolėtis pryš kitų. Neapgal plunksna ne vien didumo, bet paties jų šašuolėčio skaitytojui užbrėžti neigi parodyti būdą žmogaus. Čia ne vargas – vargo šašúolėtis.
3. šešėlis
4. Sakės mačiusys pry šventos ugnies šašuolėtį ligonies.
4. Sudžiūvo, šašúolėtis paliko. Tik šašúolėtis belikau, o buvau graži, drūkta. Aš šašúolėtis pryš pirmu (labai sumenkėjau) . Senas žmogus kaip šašúolėtis koks vaikščio [ja] i vaikščio [ja].
5. lėlys (Caprimulgus europaeus).
naktiẽs šašúolėtis
1. lėlys (Caprimulgus europaeus).
2. juodoji kiauliauogė (Solanum nigrum).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.