šáudymas. šáudymos. → šaudyti:
1. Šaudomieji daiktai, šaudymop priderą. Šáudymas iš lanko. Šáudymo aikštė. Šáudymo pratybos, sportas. Mano šautuvas nuo šaudymo įkaitęs tartum žaizdre. Nei jo, nei jo kareivių jokie šaudymai ir kulkos neims. Arkliai šaudymo išsigando. Buvo didelis šáudymas, ka iš armatų čia devė! Šáudymas – net langai skambėjo. Baik tuos savo [vaikiškus] šáudymus, duok man galvai pasilsėt. Į vakarą aptilo šáudymasis. Kas čia buvo šáudymos [per karą],
baisu! Mes jau apsipratę su šaudymos.
2. Vokiečiai pradėjo šáudymus – daug sušaudė nekaltų žmonių. Kai šáudymai prasdėjo, ir susiedai išlėkė. Jis bus akmenimis numėtytas alba šaudymu nušaudytas. Pas mumi čia nebuvo tep tokio šáudymosi.
3. šaunamasis ginklas: Šáudymą kokį gali toks [vagis] turėt – bijojau.
4. → šaudyti 10: Nū audimo, nū to šáudymo ta širdis [nesveika].
apšáudymas.
1. → apšaudyti 1: Apšaudymo metu profesorius guldavęs ant stalo. Valdžia būtinai reikalaus iš japonų, kad su apšaudymu liautųsi.
2. → apšaudyti
4. Branduolių apšaudymas.
3. → apšaudyti
5. Po ilgų apsišaudymų Agota bando senį nuo krosnies nutempti.
įšáudymas. → įšaudyti:
1.
2.
3. Įsišáudymo taikiklis. Įsišaudymui vartotos sprogstančios kulkos. Paleidžiamas dar vienas įsišaudymo šūvis.
4. Pabūklų įšáudymas.
iššáudymas. → iššaudyti:
1.
2. Kovai su plėšrūnais įvestas privalomas jų iššaudymas.
3. skylės padarymas šaudant.
nušáudymas.
1. → nušaudyti
1.
2. nubaidymas, nuvaikymas šaudant: Žvirblių nušáudymas nuo kanapių nėra lengvas daiktas.
sušáudymas.
1. → sušaudyti 1: Bauda tokia buvo jam – sušáudymas. Visų trijų laukė ta pati žiauri bausmė – sušaudymas. Taikios demonstracijos sušaudymas parodė, kad iš caro malonių nėra ko laukti.
2. → sušaudyti
3. Apie Pievoniškius buvo susišáudymas.
3. → sušaudyti
9.
4. susižvilgčiojimas. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.