šeiminiñkiškas, -a.
1. būdingas šeimininkui: Ugdyti šeimininkišką pažiūrą į turtą.
šeiminiñkiškai. Judu šnekėkit. Šnekėkit, – paliepė šeimininkiškai. Jis. pirmiausia apibėgdavo ir šeimininkiškai stropiai apžiūrėdavo visus patvorius, ar kas nesibrauna į daržą.
2. mokantis šeimininkauti, ūkiškas, rūpestingas: Moteriškė buvo sumani, šeimininkiška.
šeiminiñkiškai. Tręšti reikia, bet labai apdairiai, šeimininkiškai, atsižvelgiant ir į žemės ūkio, ir į gamtosaugos interesus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.