šer|dis, šerdies, šerdžių m.
1. vidurinė minkštesnė medžio dalis: Šerdis išpuvusi.
2. vidurinė šakniavaisio ar šakniagumbio dalis: Morkos šerdis
3. tech. strypas, ant kurio kas maunama, vyniojama: Ritės,
transformatoriaus šerdis
4. varpo kankalas.
5. prk. pagrindas, centras: Sunkiosios pramonės šerdis - mašinų gamyba.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.