šešėl|is
1. iš priešingos pusės apšviesto daikto tamsus vaizdas ant ko nors: Medžių, trobų šešėliai. Mesti šešėlį. Uždengti šešėliu. Sėdi šešėlyje. Pasitraukė į šešėlį. Jau ilgas šešėlis (saulei leidžiantis).
2. prk.
neryškus vaizdas, pėdsakas: Praeities šešėliai. Nepasitenkinimo, kaltės šešėlis Nebuvo nė šešėlio abejonės. Iš jo šešėlis teliko (apie sulysusį žmogų).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.