x
šiaušė b.
1. pasišiaušėlis.
2. šnek. pasipūtėlis, pikčiurna: Ji baisi šiaušė šiauš|ti, šiaušia, šiaušė
1. statyti aukštyn: Šiaušė plaukus, šerius. sngr.: šiaušiasi plaukai. Juo katę glostai, juo ji šiaušiasi (folkloras)
. prk.: Jūra šiaušiasi smulkiomis bangelėmis.
2. šnek. smagiai eiti, drožti, šveisti: O kas ten per lauką šiaušia? šiaušimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.