švei|sti, šveičia, šveitė
1. trinti, valyti, blizginti: Peilius, šaukštus šveisti
2. šnek. smarkiai ką daryti (mušti, eiti, važiuoti, mesti, valgyti ir kt.): Kad šveitė šuniui pagaliu! Kur šveiti per lauką? Dykomis
rogėmis gali šveisti Šveisti akmenį per stogą. šveičia kaip iš badų. Kad pradės šveisti lietus (lyti)!Pradėjo iš patrankų šveisti (šaudyti). Kortomis šveisti (lošti). šveitėjas, šveitėja dkt. šveitikas, šveitikė dkt. šveitimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.