x
šìknius, -ė.
1. kas dažnai tuštinasi arba gadina orą: Kurs šika bepradėm, be perstojo, tas šìknius.
2. prastas, netikęs žmogus: Ot šìknius, kad jis teip padarė! Eik tu, šikniau, ką tu išmanai!
3. vaikigalis, nesubrendėlis: Toks šìknius jau lenda prie vyrų. Tokia dar šìknė, o jau po kermošius nori važinėt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.