šikti

šìkti, -a (šiñka), -o (-ė).

1. tuštintis, laukinėtis: Avis šika spiroms. Šìkamas puodas. Jeigu aš pameluosiu, te – šìk kepurę! Piktas kaip ubago šiktas. Sekas kaip nuo liepto šìkt. Ana gal maluoti kaip šuo šìkti. Burga kaip paukščių šikamoji pelkė ta prakeiktoji subinė. Tu esi ėsti, šìkti ir dirvonams krėsti – ne darbininkas. Toliau šìka nekaip mato. Valgo kaip trys, šìka kaip arklys. Ėda, kol apžio [ja],
šìka, kol apžerga. Bagotam vel [nia] s į košę šika, o biednam ir įšikęs iškabina. Kur tiršta košė, te ir velnias šìka. Tas ne paukštis, kur savo lizdan šìka. Blogas tas paukštis, kur lizde šika. Nei šuo ant savo uodegos nešika. Ant kumpos liepos visos ožkos šika. Neik iš namų nevalgęs, iš miško – nešikęs. Geras gaspadorius in svetimo lauko nèšika. Bezdi, nebezdi – vis tiek šikt reiks. Dvim subiniums nešiksi, vieną teturėdamas. Nemokyk tu munęs šìkti. Valna šikt (triest) savo kelnes. Šìkit, vaikeliai: savi kampeliai. Šiksi vašku, medaus neragavęs. Šik ant ližios – nekepsi grikainę. Jei neturi ką veikt, tai eik į kiaurą puodą šìkt. Ko vėpsai, kur varnos šìka? Ant juodų rankų duona auga, ant baltų rankų šuva šika. Kame šìko, ten paliko. Kur šikęs, ten ir nagus palikęs. Vienas šuo šìka – ir kitas uodega riečia. Vienas šuo šakaliais šìko, i kitas užsimanė (ką vienas keista turi, ir kitas nori) . Išmokysi tu šunį šakaliais šìkti, a ne? (nieko neišmokysi) . Šìk miltų, virk kiulkių, o kiulkių turia būt! Nežinau, ko noriu: ar šìkt, ar pyrago. Nors ėmęs šìk įsirėmęs. Ką až našlio, geriau šìkt až baslio. Kad būt šuo nešikęs, būt zuikį pagavęs. Tokie bjaurie nė šuo ant kelmo nèšika. Šuo kai šìka, tai neloja. Šuva šika, akys žiba. Šìk, šunie, ryt karsiu! Eik šìkt po gudo ratais! Kas šika ant tako, tas ant kito sako. Aba sakyk, aba šìk! Šìk šìkdamas: vilkas atalekia. Šikdamas nerokuokis – tavo vaikai švelps. Mano duktė nei šikdamà anta tokių bernų nevyzdė́j [o]. Aš an tokias mergas i šìkdamas nedaboju. Ieva, Ieva, neganyk po pievą! Adom, Adom, nešìk skiedom! Kaip? – Kaip šiksì, paskreipk ir pamatysi, kaip. Paliepė šìkt liepė, ūmėdė suėdė, rudokė išjuokė. Pasakysiu pasaką, vilkas šiko ašaką. Šìk, Jonai! – Nespėju, ponai. Mano tėvas ir jo tėvas šikdami diržus mainė. Pernai žąsį valgė, šįmet šikus girgsi. Trumpas drūktas senelis duonos rieke šika. Senas senas senutelis susirietęs riekelėms bešikąs. Du šìka, penki trauka. Dantis judink, pilvą džiugink, subinei nėra ko šikti. Baltą valgo, juodą šika. Visi ponai į vieną duobikę šìka.

2. be reikalo dalyti, mėtyti, švaistyti: Tu misliji, te tai jau darmai pinigus šìka. Išeisi šikdamas, pareisi rinkdamas.
šìkančiai. į valias: Pašaro patims šìkančiai užteks i da parduoti liks.

3. labai rūpintis, jaudintis: Varė ubagus iš kiemo šìkdamus, o patys dvarus pirko. Mes dėl lašo nesìšikam, o kiti kaip nagai.

4. priekabiauti, kabinėtis: Atideviau [skolą],
ko kabinėjys, ko šikýs?! Nesišik par daug, eik po velnių!

5. šmeižti, apkalbinėti: Ana šìka ir šìka an visų mūsų.

6. nelaikyti svarbiu dalyku, nepaisyti, spjauti: Šìkt ant to bajoro.

7. patekti į sunkią, įniršį keliančią būklę; pasiusti. Dirbk, nešìksi (nepasiusi) ! Ka niekas nedirbs, kas būs! Nuravėsi ir nešìksi (nieko neatsitiks) .

8. smarkus, didelis, nepaprastas: Kol vaikis, buvo mušeika nešìkęs (nesitvėrė nesimušęs) . Nešìkęs vyras. Oo ten boba nešìkusi.
ant akių̃ (į ãkį.
į akìs, ant galvõs) šìkti. daryti gėdą, šmeižti, niekinti, šaipytis iš ko: Nešìk man ant akių̃. Šìka an ãkį, ir gana – versk tokį nuo tilto! Neapsileisu, by koks šūdas nešìks mun į ãkį! O tu dabar man šikì ir šikì akỹs. Prasidėjo su piemenim, o dabar šìka ant galvõs.
ant vógo šìkti atsilikti darbe: Dirbk tik nešìkęs an vógo, ba gausi sprandų.
árkliui šìkant gìmęs. Ans árkliuo šìkant yr gìmęs.
brìtvomis šìkti. patirti daug skausmo, nemalonumų: Brìtvoms šìksi i nejusi.
bùrna šìkti. vemti: Senykštieji lietuviai mažiau gėrė, dar̃ jaunuma prijunkus tik bùrna šìktie.
gyvaĩs šárkuičiais šìkti. patirti sunkumų: Numirs tėvai – šìksi gyvaĩs šárkuičiais i tu.
kaĩp šìkti. labai (norėti, užsinorėti ko): Ot tu ažsigeidei kepurės kap šìkt. Ka tu užsimetei kaĩp šìkt.
į kélnes (į rìnkę.
į sijõną) šìkti (s) . labai bijoti, išsigąsti: Tėvaliuo jau šikas į kelnes iš tos baimės. Jau ta jos baimė! Ka tik kiek, tai i šìka į rìnkę. Ka aš jums papasakosu, ka jums priseis vakare eiti, i šìkste į sijonùs.
neĩ šìkta, neĩ pìkta. Visų laukai nudarbuita, o Petrulio – nei šikta, nei pikta.
pinigaĩs šìkti. būti labai turtingam: Tu šikì pinigaĩs – kam tau reikia.
šakaliaĩs šìkti. Jau jam blogai, jau šakaliaĩs šìka.
šìkti išeĩti (nueĩti) . likti be vertės, žūti: Neapkroviau gerai kapčio, ir išejo bulvės šikti. Kita valdžia stojo, tie piningai nuẽjo šìkti. Dvarai šìkti nuẽjo, o ką čia toks laužas!
šìkamas gãlas priė̃jo. pateko į vargą: Matai, ka jau priẽjo šìkamas gãlas.
šìka į miẽtą įsikabìnęs. Rugius liuob ka rišma, pavargsma, tei jau liuob šìksu į miẽtą įsikabìnusi.
šìka ir nejuñta. Nora tų bačiukų – šìka i nejuñta.
šìkamoji nedė́lė. savaitė nuo Kalėdų iki Naujųjų metų, kurią samdinys atbūna veltui: Antbūk daba šìkamąją nedė́lę.
šìkdamas gálvą kraĩpo. Koks tu gudrus – ir šikdams galvą kraipai.
šìkęs neprašìkęs.

1. nuolat, nepaliaudamas: Šikęs neprašikęs – vis pri munęs ateita.

2. nieko nelaukdamas, tuojau pat: Šìkęs neprašìkęs – tujau bėga.
šìka kaĩp ū́dra kačérgomis. Dar aš tau teip duosiu į kailį, kad tu šìksi kaĩp ū́dra kačérgoms!
šìkti pavažiúoti. išlėkti iš tarnybos: Buvo vyresnysis – i šìkti pavažiãvo.
tiek šìk, tiek sakýk. Tam vaikuo tiek šìk, tiek sakýk – nieko nemačys.
ùbago šìktas. Ùbago šìktas toks, o baisus onaras.
už šìkti váikščiojimą. veltui (būti, tarnauti atidirbus sutartą laiką): Kiti [samdiniai] po Kalėdų išbū̃na savaitę lig Naujųjų metų už šìkti váikščiojimą.
víena sùbine šìkti. labai sutarti: Jie su žentu víena sùbine šìka.
visà sùbine šìkti. labai pajuokti, šmeižti: Kai pradės ant tavęs visà sùbine šìkti, tu nei nosies neiškiši.
apšìkti, àpšika, -o.

1. apteršti, apibjauroti išmatomis: Tie karveliai apìšikė visur, reikia vytie. | Pleštekės baltos àpšika kopūstus kirminais. Kaip àpšiktą šakalį muni mėtlio [ja] iš vietos į vietą. Kur [vaikas] vienas – apìšika sienas. Jei aš galėjau delną apšìkti, ninkštį – juo [labiau]. Apšikái delną, apšìk i ninkštį. Tu tiek žolės neapšikai, kiek aš sviete buvau. Kelmą apšikęs, jau nebenori į jį žiūrėt. Nori viena šikna visus laukus apšikt (vienas viską padaryti) . Visus turgus viena subine neapšìksi (vienas visur nesuspėsi) . Ir aš da teip nesu visų vištų apšikama. Apšikái visus kraštus ir par vidurį (viską subjaurojai) . Apšiksì kulnus, ir bus bezvėnas. Apšìkt tokia boba, kad namų netvarko. O kad tave vanagai apšiktų! Apšìk kūlę trim eiliom – gausi pačią užkuriom (nieko negausi) . Kas tau darbo, apšìk savo skarbą. Eina apsišìkęs. Ka tu, žalty, kraujais apsišìktumi! Neduočio tokiam nė apšìkusis. Geras veršis nedaboja, kad karvė apsišìkus. Savutysis – apsišikęs gražutysis.

2. apterlioti, sujaukti: Apšikęs paliko (pradėjęs nebaigė) . Valykiatės! Tiek mergų! Ar apsišìkusios sėdėste?! Apsišìkę gyvena – kaip geras žmogus gali pas juos važiuot?! Apsišikus lig ausų. Daba visi apsišìkę darbais: i bulbės apžėlusios, i daržai.

3. pažeminti, sukompromituoti: Apšikái savo giminę, parsivežęs tokią surūgėlę. Apšìko (įtaisė vaiką) i paliko – suėdė mergą. Geras mužikas poną apšìks. Apšiko tėvus už padėtus vargus. Kur ans tura daba akis kišti, su merga apsišìkęs.

4. prastas, netikęs, nevykęs: Aš nenoriu tokio àpšikto darbo!
apšiktaĩ. Kad teip apšiktaĩ dirba, tai žmonės ir juokias. Apšiktaĩ da siuva.
apsišìkusiai. Apsišìkusiai dirba, tai teip ir išeina.

5. Tete, aš ar važiuosiu? – Apšìksi! (nevažiuosi) .
apšìkti šìrdį. įžeisti, įskaudinti, užgauti: Apšìko šìrdį, o atsisukusi gera taisos! Storokis, dirbk, o jie tau apšìks šìrdį.
atšìkti, àtšika, -o (àtšikė).

1. sunykti, nusibaigti, nusilpti: Ką ana galą atsivedė pasogos – avelę, i tą atsišìkusią.

2. atsiimti, atkentėti: Suėdei siratą – atšìksi! Tu atšìksi už munęs vaginimą!

3. atiduoti, grąžinti: A nereiks atšìkti tau tus piningus?

4. atbūti: Nenorėk su viena subine du turgu atšìkti.

5. Atšiks, ne ateis jis pas tave!

6. atstoti, atsikabinti: Atsišìk, ko prisikabinai!
įšìkti, į̃šika, -o (į̃šikė).

1. įkrėsti, įdrėbti išmatų: Nebūk išsižiojęs, be varna gerklėn inšìks. Dirbk i turėsi: niekas tau tų rublių neįšìks.

2. Aš įnešiu šitą akmenį kieman. – Įšiksì tu, ne įneši. Kad šalta, tai įsinešk malkų. – Įsišìk (pats neškis, kad nori) !

3. apgauti: Jis tave su tuo arkliu tai įšìko.
įšìkti į ãkį apjuokti, pažeminti: Pasistenk, ka neįšìktų tas pusvaikis tau į ãkį.
iššìkti, ìššika (iššiñka), -o (ìššikė).

1. tuštinantis su išmatomis pašalinti: Karvės miežių grūdus cielus ìššika. Iššikau žvirblelį, išstrungiojau. Seku, seku pasaką, vilks iššiko ašaką. Einam pietų. – Da neišsìšikiau nė tų. išsituštinti: Paki atageni, tai ir išsìšika tos karvės. Anas išsišìkt [ų] i nusnešt [ų].

2. galėti išsituštinti: Išvarysi, paskui šalto vandenio pagers, ka karvė neiššìkdavai kūtėj.

3. nusilpti: Tavo senis gatavai bėra išsišìkęs.

4. Išbers!
– Išbers! Iššìks!

5. be reikalo išleisti, netekti: Iššìko tas karvikes kaip jei dykai. Kiek ana piningo iššìko, nesuskaitomai! Turėjai gerą arklį ir iššikaĩ. Ponai iššiks savo ponystę veikiai. Neišsišik tu su tais linais, nepaleisk pigiai.

6. išalkti: Ka gerai iššiñka, suėda viską. Išsišìko vaikai, graibstos ėsti. Ans teip yra išsišìkęs, kad iš paralkio nebžino ką bevalgyti. Kada buvo priėdus [karvė],
o daba jau išsišìko. labai trokšti ko: Išsišìkę miesčionai saulės: plėšas drobužius i vartos an saulės. Išsišikę piningų visi, kad baisu!
bíeso rýtas ir ìššiktas; .
kaĩp prõtą iššìkęs. daug, be reikalo (lekia, laksto): Šen ir ten leka kaĩp prõtą iššìkusi.
piemeñs krẽkenas (krẽkenis) iššìkti. subręsti, suvyriškėti: Dar piemeñs krekenų̃ neiššìko, o jau vyru dedasi.
vadžiàs galė́jo iššìkti.
píemenio (kùmelio.
vaĩko) šū́do neiššìko (neiššìkęs.
) . Dar mažo vaiko šūdo neiššikęs, vyru nesidėk. Nu tu dėlto da vaĩko šū́do neiššìkęs. Dar píemenio šū́do neiššikaĩ.
vélnio [rýtas ir.
] ìššiktas. Jis velnio iššiktas.
nušìkti, nùšika, -o (nùšikė).

1. nusituštinti: Gandras subinę kela – jau nušìko. Pasako – kap gandras nuo stogo nùšika (nei šiaip, nei taip) . Man šitas darbas tik nusišìkt. Tavo darbas – tik nusišìkt (netikęs) . Eik nusišìkt į dilgėles, tai pereis piktumas. Iš to kytrumo (šykštumo) nusišìkt [ų] ir suvalgyt [ų],
bet tik kitam neduot [ų]. Ko tarški, kaip gero [je] vieto [je] nusišikusi?! Tingiu. – Nusišìk vingiu [, tai netingėsi]. Drabstos kap katė nusišìkus. Tu nepaslenkęs nori nusišìkt. Arba sakai, arba nusišiki. Ar tu jam sakęs, ar nusišikęs, tai vis tiek pat.

2. apteršti, nubjauroti, nudergti išmatomis: Pūdymas jau visai nùšiktas, nėr kur ganyt. Žąsiukai numina, nùšika tas pievas. Sėdi kap nùšiktas (nejudėdamas, ramiai) .

3. Nušìks tau, o ne nupirks. Nudribs – nušiks! Ko man nenudrimba?!. Juze, duok man peilio! – Nusišik!

4. nudėti, nukišti: Kur tu nušikai peilį?

5. apgauti: Bekortuodamas jis visus nušìko. pavogti: Paliko teip tą dviratį, da kas nušìks.

6. nusigyventi: Anie buvo tiek nusišìkę – baisiai gyveno.
pašìkti, pàšika, -o (pàšikė).

1. tuštinantis pašalinti: Paršas pašìks mėšlo, o kiek suės! Pasakysu pasaką, ka šuo pašìko ašaką. Kad duosiu, tai tu velnią pašiksi. Ir pašikė višta šūdo, pusę balto, pusę rudo. Jo kytrumas (šykštumas): pasišìkęs surytų! Kad neturi, tai pasišik. nusituštinti: Šarka lėkdama pàšika – va i mėšlas. Kas gi te užaugs tokioj žemėj! pagadinti orą: Ar čia šuva teip pašìko?

2. padaryti: Nieko nepašìksi, ka senas esi. Vaikas i vaikas paliekta, nieko nepašìksi.

3. pamesti, netekti, prarasti: Vaikai greit pàšika kokį daiktą. Radau pirštines – kažkas pašìkęs ant keliu. Nelįsk, kur nereik, gyvybę pašìksi. Musint esi protą pašìkęs, kad mušys su draugu. Par tus darbus sveikatą pašikái. Prisigėręs važiavo – pašìko teises (buvo atimtos) . A akis pašikai, ka ant žmogaus lipi?. Išsivežė tiekus piningus i pašìkos.

4. padėti, pastatyti (ppr. ne vietoje): Tą būdą čia pàšikė ne vietoj.

5. pabloginti, pagadinti: Visą reikalą man pašikaĩ, drauguži. Kam tura teip mergelka pasišìkti (netekti garbės) . Keliose vietose pasišìko (nusikalto), niekas nebnora priimti [į darbą]. | Oras vėl pasišìko – lyna par Naujus metus.

6. lengvai, be reikalo atiduoti: Nelauk – nepašìks.

7. Jei netinka, lai pašiñka, t. y. kad apsižanyjus netinka, neparskirs. Būk gera, tai duosiu saldainių, o teip pasišìk.
kaĩp ką̃ tik pàšiktas. visiškai (plikas, neturtingas): Plikas kaip ką tik pašiktas.
kaĩp pàšiktas. nieko neveikdamas, nejudėdamas (sėdi, murkso): Sėdėk kaĩp pàšiktas, ar darbo neturi!
kaĩp šuñs pàšiktas. visiškai (vienas, vienišas): Vienas vienas kaĩ šuñs pàšiktas.
pašìks táu šuvà ant kùpsto. negausi iš jo nieko.
šuñs pàšiktas. niekam vertas, netikęs: Ar mes šuns pašiktos esame? Tai matai, kaimynėlė – ne šuñs pašiktà!
paršìkti, par̃šika, -o (par̃šikė). Moma pareina! – Par̃šika!
pérsišikti. daug tuštintis, nusividuriuoti: Pikta kap pérsišikus. Stovi kap persišikęs.
piešìkti, piẽšika, -o. prišikti 1: Tranai pỹšika korius.
prašìkti, pràšika, -o (pràšikė).

1. įstengti tuštintis: Jei tu pràšiki, tad esi katalikas, – sako vel [nia] s žmoguo.

2. prarasti, netekti: Turėjo visko gana, o ko prašìko?! Tegu dabar žinosi! Ir jūs arklį dykai pràšikėt. Turėjo, tokius numus prašìko! | Bene protą prašikaĩ, kad namus pardavei? Gyvybę prašìko (be prasmės žuvo), i po mundrystos.
šìkęs neprašìkęs.

1. nuolat, be reikalo (lėkti, lankytis): Ko teip pri susiedo šìkęs neprašìkęs leki? Alis šìkęs neprašìkęs – vien čia i čia.

2. nieko nelaukdamas, tuojau pat.
prišìkti, prìšika, -o (prìšikė).

1. pribjauroti, priteršti išmatomis: Nepastatyk arklių in pado – da prišìks. Bobutė inleidė, patiesė paklodę, ir gaidžiukas prišikė pilną paklodę pinigų. Vilkas prìšikė akį. Kad prìšikė, tegul iškuopia. Ir veiza kaip katinas, pelenus prišikęs. Bagočiui velnias an košę prìšika, o biednam ir kruopas išgraibo. Bagota boba teprišika trobą: ateis kūda, išneš šūdą. Kad aš valiojau prišìkti delną, apšiksu i nykštį – tavęs neprašau. Kas padarė gero? – Aš! – Kas prišiko kamarą? – Aš nežinau.: Ko tyli kaip kelnes prisišikęs?!

2. prišiukšlinti: Prìšikė pilną gryčią ir dar mat sprečijas. užteršti, priteršti: Tik burną prìšikiau tokiu valgiu.

3. prikibti: Vakar prisišìko tas bernas, ir turėjau pastatyt alaus butelį.

4. prisidaryti (kokių nemalonių dalykų): Tura tų skolų prisišìkusi.

5. pasidaryti gėdos, susikompromituoti: Prisišìko visur, negalia akių kur parodyti.
duõbę prišìkti. įvaryti kiaulę į dvarą (žaidžiant): Prišìko duõbę, kitas tura gynioti, ka neįvarytų.
dúoti (galė́ti) prišìkti kepùrę. garantuoti, laiduoti: Dúodu kepùrę prišìkti, jei ne muno teisybė būs. Galiù prišìkt kepùrę – iš jo nebus gero šunies.
ẽžerą prišìkti. paskęsti: Neikit, sakau, ba da ẽžerą prišikstà.
galvojè prìšikta;
kiáušas prìšiktas. Jo galvõj prìšikta. Ko tu su juo ginčijies, jo gi kiáušas prìšiktas – kiba supras!
[į] kišẽnę prišìkti. padaryti kam nemalonumų: Mažas, bet prišika kišenę kaip didelis. Nors aš tau į kišẽnę neprišikaũ.
krū́mus prišìkti. Prišiksì krū́mus, i bus tas tavo parodymas.
Kūčià (Ùžgavėnių diẽdas) prišìks. Prieš Kalėdas verpėm, verpėm, nesuverpėm, tai sako – Kūčià prišìko kuodelį. Mergos, beikit kuodelius verpt, ba Užgavėnių diẽdas kuodelin prišìks.
lìzdą prišìkti. padaryti namams gėdą: Tus [sūnus] man prìšikė lìzdą – papuolė kalėjime.
pẽklą prišìkti lig langų̃. būti nubaustam, ilgai kalėti: Už tokį darbą pẽklą prišìks lig langų̃.
pẽlenus prišìkti. prasikalsti: Prišìkus pẽlenus vėl: muno geroji, muno brangioji.
šalià šū́do prìšikta. labai blogai.
ùpę (vándenį) prišìkti. paskęsti: Neikit vieni, vaikai, maudytis; prišiksità ùpę, tai bus! Palauk, tu ragana, prišìksi vándenį!
vieversỹs (vyturỹs) prišìko. Vieversỹs jau kuodelius prìšikė – dėkit staklės. Neduok víeversiu [i] žabų prišìkt. Skubėkim par žiemą suverpt verpimą – pavasarį vyturỹs kuodelį prišìks.
sušìkti, sùšika, -o (sùšikė).

1. tuštinantis suteršti: Kūdikis sušìko tavo drabužį. Suminta, sušiktà pieva, gyvoliams nėr ko ėsti.

2. atlikti gamtos reikalą, išsituštinti: Pleštekės sùšika, i kirminų atsiranda. susidergti: Velniam reikia to alaus: sėdės dešim dienų susišìkęs, susimyžęs! Ryja, ryja, lig susìšika. Pyragelio negavau, susišìkęs (susigėdęs) išejau. Visi tylia kaip susišìkę. Nesėdėk kaip susišìkęs (nejudėdamas) – darbas stovi! Sėdi seniai kap susišìkę (tyliai) . Eina kaip susišìkęs (palengva) . Kad būtų šuo nesusišìkęs, būtų zuikį pagavęs. O kad tu susišìktum, tai susimušiau! Pasigėręs dainuok, susišìkęs raudok.
susišiktinaĩ. Gert, valgyt veselioj susišiktinaĩ (labai daug) buvo. pagadinti orą: Susišìkęs neik prie jų, tai jau vietos nebus.

3. padaryti blogą, prastą, sugadinti: Ką jie dirba – sùšikė gyvenimą mergaitei! Jis man visą reikalą sušìko. Vokyčių piningai susišiko (niekais nuėjo, nebegalioja) . Susišìko (susidėvėjo) muno visi peiliai. Jeigu negaut pensijos, radijos nebut pirkus – buvo susišìkus (nuskurdusi) gatavai. Buvo susišìkusi (nėščia palikusi), gerai, ka suvalė (paėmė) tas vaikis.

4. prastas, netikęs, nevykęs: Koks tas anos karaktorius – sùšiktas amžinai. Tėvas buvo galvos nesušiktõs, i vaikas galvotas. Buvau darbininkas, nagai nesušiktì buvo. Alus išejo kažko sùšiktas, nesusitaisęs, nė purkšte nepurkšta. Parsinešei kokį kreivą, sùšiktą grėbliakotį – ar neberadai geresnio!?
sušiktaĩ. Sušiktaĩ dirbi, užtat šūdas ir išeina.
lig susìšikant. daug: Kalbos buvo lig susìšikant.
lig ausių̃ susišìks. nieko nelaimės: Sakiau, Hitleris susišìks lig ausių̃.
užšìkti, ùžšika, -o (ùžšikė).

1. užteršti tuštinantis: Atejo viščiokai, ažùšikė visur. Papečys nekuoptas, kačių ažušìktas, smirda. Seniau trioba prie triobai, ažùšikta būdavo. Musių ažùšiktos visos lempos – kad čia ažsidegsi, gal labai švies?! pagadinti orą: Užšikėt katras, kad teip pasmirdo! Kap užšìks, tai nuvirsiu!. Sėdi ažsišìkęs.

2. primėtyti ko, prišiukšlinti: Užšìko visą suolą, kad nei atsisėst nėra kur. Ažùšikiau pirkią pupom. priteršti: Ažùšikei visus puodus su tuo kisielium. Tik burną ažùšikiau su tąj mėsa.

3. padaryti ką bloga, sugadinti: Tep užšìko (nelaiku užlijo) , i negali vežt rugius. Kiba čia ùžšikta (užkerėta) , kad negaliu susiūt. Ažsìšikė kelią vyras.

4. supykti, įsižeisti, užsigauti: Aš tau tik žodį pasakiau, tu ir užsìšikei. Pamačiau, kad jau ažsišìkus ir ūturt nenori.

5. užsigeisti: Mislina, čia kas jam duos visko, ko jis tik užsišìks.
akìs (gìminę) užšìkti (užsišìkti) . padaryti (pasidaryti) gėdą, užgauti, apšmeižti: Jis tavo akis užšiks. Užùšikė akìs, ką gi besakysi – nutilau. Nespėjo kojos inkelt, tuoj ir ažùšikė akìs. Ažùšikė tiktai gìminę. Su ta vagyste tik akis sau užsišìko.
gérklę (kóserę; .
) užšìkti. Vilkas gérklę užšìko – negali išrėkti. Aš tylėjau, lyg man meška būtų gerklę užšikus.
lýgu ùžšiktas. nepatenkintas (sėdi): Sėda lýgu užšiktà ta jaunoji par visas pintuves.
nagùs užšìkti. pakenkti: Tai tik nagùs žmogui užšìko: dabar nei pakartas, nei paleistas.
nė̃ užšìkt. visai nėra.
paskutìnė mùsė dár neužšìko. yra, nepasibaigė. Valgyk, ko čia čėdyji – juk paskutìnė mùsė dã neužšìko.
šìrdį užšìkti. įskaudinti: Aš jį mylėjau, ė anas man šìrdį užùšikė.

Žargonai: šikti
Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'sikti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas

Paaiškinimas šìkti, -a (šiñka), -o (-ė). 1. tuštintis, laukinėtis: Avis šika spiroms. Šìkamas puodas. Jeigu aš pameluosiu, te – šìk kepurę! Piktas kaip ubago šiktas. Sekas kaip nuo liepto šìkt. Ana gal maluoti kaip šuo šìkti. Burga kaip paukščių šikamoji pelkė ta prakeiktoji subinė. Tu esi ėsti, šìkti ir dirvonams krėsti – ne darbininkas. Toliau šìka nekaip mato. Valgo kaip trys, šìka kaip arklys. Ėda, kol apžio [ja], šìka, kol apžerga. Bagotam vel [nia] s į košę šika, o biednam ir įšikęs iškabina. Kur tiršta košė, te ir velnias šìka. Tas ne paukštis, kur savo lizdan šìka. Blogas tas paukštis, kur lizde šika. Nei šuo ant savo uodegos nešika. Ant kumpos liepos visos ožkos šika. Neik iš namų nevalgęs, iš miško – nešikęs. Geras gaspadorius in svetimo lauko nèšika. Bezdi, nebezdi – vis tiek šikt reiks. Dvim subiniums nešiksi, vieną teturėdamas. Nemokyk tu munęs šìkti. Valna šikt (triest) savo kelnes. Šìkit, vaikeliai: savi kampeliai. Šiksi vašku, medaus neragavęs. Šik ant ližios – nekepsi grikainę. Jei neturi ką veikt, tai eik į kiaurą puodą šìkt. Ko vėpsai, kur varnos šìka? Ant juodų rankų duona auga, ant baltų rankų šuva šika. Kame šìko, ten paliko. Kur šikęs, ten ir nagus palikęs. Vienas šuo šìka – ir kitas uodega riečia. Vienas šuo šakaliais šìko, i kitas užsimanė (ką vienas keista turi, ir kitas nori) . Išmokysi tu šunį šakaliais šìkti, a ne? (nieko neišmokysi) . Šìk miltų, virk kiulkių, o kiulkių turia būt! Nežinau, ko noriu: ar šìkt, ar pyrago. Nors ėmęs šìk įsirėmęs. Ką až našlio, geriau šìkt až baslio. Kad būt šuo nešikęs, būt zuikį pagavęs. Tokie bjaurie nė šuo ant kelmo nèšika. Šuo kai šìka, tai neloja. Šuva šika, akys žiba. Šìk, šunie, ryt karsiu! Eik šìkt po gudo ratais! Kas šika ant tako, tas ant kito sako. Aba sakyk, aba šìk! Šìk šìkdamas: vilkas atalekia. Šikdamas nerokuokis – tavo vaikai švelps. Mano duktė nei šikdamà anta tokių bernų nevyzdė́j [o]. Aš an tokias mergas i šìkdamas nedaboju. Ieva, Ieva, neganyk po pievą! Adom, Adom, nešìk skiedom! Kaip? – Kaip šiksì, paskreipk ir pamatysi, kaip. Paliepė šìkt liepė, ūmėdė suėdė, rudokė išjuokė. Pasakysiu pasaką, vilkas šiko ašaką. Šìk, Jonai! – Nespėju, ponai. Mano tėvas ir jo tėvas šikdami diržus mainė. Pernai žąsį valgė, šįmet šikus girgsi. Trumpas drūktas senelis duonos rieke šika. Senas senas senutelis susirietęs riekelėms bešikąs. Du šìka, penki trauka. Dantis judink, pilvą džiugink, subinei nėra ko šikti. Baltą valgo, juodą šika. Visi ponai į vieną duobikę šìka. 2. be reikalo dalyti, mėtyti, švaistyti: Tu misliji, te tai jau darmai pinigus šìka. Išeisi šikdamas, pareisi rinkdamas. šìkančiai. į valias: Pašaro patims šìkančiai užteks i da parduoti liks. 3. labai rūpintis, jaudintis: Varė ubagus iš kiemo šìkdamus, o patys dvarus pirko. Mes dėl lašo nesìšikam, o kiti kaip nagai. 4. priekabiauti, kabinėtis: Atideviau [skolą], ko kabinėjys, ko šikýs?! Nesišik par daug, eik po velnių! 5. šmeižti, apkalbinėti: Ana šìka ir šìka an visų mūsų. 6. nelaikyti svarbiu dalyku, nepaisyti, spjauti: Šìkt ant to bajoro. 7. patekti į sunkią, įniršį keliančią būklę; pasiusti. Dirbk, nešìksi (nepasiusi) ! Ka niekas nedirbs, kas būs! Nuravėsi ir nešìksi (nieko neatsitiks) . 8. smarkus, didelis, nepaprastas: Kol vaikis, buvo mušeika nešìkęs (nesitvėrė nesimušęs) . Nešìkęs vyras. Oo ten boba nešìkusi. ant akių̃ (į ãkį. į akìs, ant galvõs) šìkti. daryti gėdą, šmeižti, niekinti, šaipytis iš ko: Nešìk man ant akių̃. Šìka an ãkį, ir gana – versk tokį nuo tilto! Neapsileisu, by koks šūdas nešìks mun į ãkį! O tu dabar man šikì ir šikì akỹs. Prasidėjo su piemenim, o dabar šìka ant galvõs. ant vógo šìkti atsilikti darbe: Dirbk tik nešìkęs an vógo, ba gausi sprandų. árkliui šìkant gìmęs. Ans árkliuo šìkant yr gìmęs. brìtvomis šìkti. patirti daug skausmo, nemalonumų: Brìtvoms šìksi i nejusi. bùrna šìkti. vemti: Senykštieji lietuviai mažiau gėrė, dar̃ jaunuma prijunkus tik bùrna šìktie. gyvaĩs šárkuičiais šìkti. patirti sunkumų: Numirs tėvai – šìksi gyvaĩs šárkuičiais i tu. kaĩp šìkti. labai (norėti, užsinorėti ko): Ot tu ažsigeidei kepurės kap šìkt. Ka tu užsimetei kaĩp šìkt. į kélnes (į rìnkę. į sijõną) šìkti (s) . labai bijoti, išsigąsti: Tėvaliuo jau šikas į kelnes iš tos baimės. Jau ta jos baimė! Ka tik kiek, tai i šìka į rìnkę. Ka aš jums papasakosu, ka jums priseis vakare eiti, i šìkste į sijonùs. neĩ šìkta, neĩ pìkta. Visų laukai nudarbuita, o Petrulio – nei šikta, nei pikta. pinigaĩs šìkti. būti labai turtingam: Tu šikì pinigaĩs – kam tau reikia. šakaliaĩs šìkti. Jau jam blogai, jau šakaliaĩs šìka. šìkti išeĩti (nueĩti) . likti be vertės, žūti: Neapkroviau gerai kapčio, ir išejo bulvės šikti. Kita valdžia stojo, tie piningai nuẽjo šìkti. Dvarai šìkti nuẽjo, o ką čia toks laužas! šìkamas gãlas priė̃jo. pateko į vargą: Matai, ka jau priẽjo šìkamas gãlas. šìka į miẽtą įsikabìnęs. Rugius liuob ka rišma, pavargsma, tei jau liuob šìksu į miẽtą įsikabìnusi. šìka ir nejuñta. Nora tų bačiukų – šìka i nejuñta. šìkamoji nedė́lė. savaitė nuo Kalėdų iki Naujųjų metų, kurią samdinys atbūna veltui: Antbūk daba šìkamąją nedė́lę. šìkdamas gálvą kraĩpo. Koks tu gudrus – ir šikdams galvą kraipai. šìkęs neprašìkęs. 1. nuolat, nepaliaudamas: Šikęs neprašikęs – vis pri munęs ateita. 2. nieko nelaukdamas, tuojau pat: Šìkęs neprašìkęs – tujau bėga. šìka kaĩp ū́dra kačérgomis. Dar aš tau teip duosiu į kailį, kad tu šìksi kaĩp ū́dra kačérgoms! šìkti pavažiúoti. išlėkti iš tarnybos: Buvo vyresnysis – i šìkti pavažiãvo. tiek šìk, tiek sakýk. Tam vaikuo tiek šìk, tiek sakýk – nieko nemačys. ùbago šìktas. Ùbago šìktas toks, o baisus onaras. už šìkti váikščiojimą. veltui (būti, tarnauti atidirbus sutartą laiką): Kiti [samdiniai] po Kalėdų išbū̃na savaitę lig Naujųjų metų už šìkti váikščiojimą. víena sùbine šìkti. labai sutarti: Jie su žentu víena sùbine šìka. visà sùbine šìkti. labai pajuokti, šmeižti: Kai pradės ant tavęs visà sùbine šìkti, tu nei nosies neiškiši. apšìkti, àpšika, -o. 1. apteršti, apibjauroti išmatomis: Tie karveliai apìšikė visur, reikia vytie. | Pleštekės baltos àpšika kopūstus kirminais. Kaip àpšiktą šakalį muni mėtlio [ja] iš vietos į vietą. Kur [vaikas] vienas – apìšika sienas. Jei aš galėjau delną apšìkti, ninkštį – juo [labiau]. Apšikái delną, apšìk i ninkštį. Tu tiek žolės neapšikai, kiek aš sviete buvau. Kelmą apšikęs, jau nebenori į jį žiūrėt. Nori viena šikna visus laukus apšikt (vienas viską padaryti) . Visus turgus viena subine neapšìksi (vienas visur nesuspėsi) . Ir aš da teip nesu visų vištų apšikama. Apšikái visus kraštus ir par vidurį (viską subjaurojai) . Apšiksì kulnus, ir bus bezvėnas. Apšìkt tokia boba, kad namų netvarko. O kad tave vanagai apšiktų! Apšìk kūlę trim eiliom – gausi pačią užkuriom (nieko negausi) . Kas tau darbo, apšìk savo skarbą. Eina apsišìkęs. Ka tu, žalty, kraujais apsišìktumi! Neduočio tokiam nė apšìkusis. Geras veršis nedaboja, kad karvė apsišìkus. Savutysis – apsišikęs gražutysis. 2. apterlioti, sujaukti: Apšikęs paliko (pradėjęs nebaigė) . Valykiatės! Tiek mergų! Ar apsišìkusios sėdėste?! Apsišìkę gyvena – kaip geras žmogus gali pas juos važiuot?! Apsišikus lig ausų. Daba visi apsišìkę darbais: i bulbės apžėlusios, i daržai. 3. pažeminti, sukompromituoti: Apšikái savo giminę, parsivežęs tokią surūgėlę. Apšìko (įtaisė vaiką) i paliko – suėdė mergą. Geras mužikas poną apšìks. Apšiko tėvus už padėtus vargus. Kur ans tura daba akis kišti, su merga apsišìkęs. 4. prastas, netikęs, nevykęs: Aš nenoriu tokio àpšikto darbo! apšiktaĩ. Kad teip apšiktaĩ dirba, tai žmonės ir juokias. Apšiktaĩ da siuva. apsišìkusiai. Apsišìkusiai dirba, tai teip ir išeina. 5. Tete, aš ar važiuosiu? – Apšìksi! (nevažiuosi) . apšìkti šìrdį. įžeisti, įskaudinti, užgauti: Apšìko šìrdį, o atsisukusi gera taisos! Storokis, dirbk, o jie tau apšìks šìrdį. atšìkti, àtšika, -o (àtšikė). 1. sunykti, nusibaigti, nusilpti: Ką ana galą atsivedė pasogos – avelę, i tą atsišìkusią. 2. atsiimti, atkentėti: Suėdei siratą – atšìksi! Tu atšìksi už munęs vaginimą! 3. atiduoti, grąžinti: A nereiks atšìkti tau tus piningus? 4. atbūti: Nenorėk su viena subine du turgu atšìkti. 5. Atšiks, ne ateis jis pas tave! 6. atstoti, atsikabinti: Atsišìk, ko prisikabinai! įšìkti, į̃šika, -o (į̃šikė). 1. įkrėsti, įdrėbti išmatų: Nebūk išsižiojęs, be varna gerklėn inšìks. Dirbk i turėsi: niekas tau tų rublių neįšìks. 2. Aš įnešiu šitą akmenį kieman. – Įšiksì tu, ne įneši. Kad šalta, tai įsinešk malkų. – Įsišìk (pats neškis, kad nori) ! 3. apgauti: Jis tave su tuo arkliu tai įšìko. įšìkti į ãkį apjuokti, pažeminti: Pasistenk, ka neįšìktų tas pusvaikis tau į ãkį. iššìkti, ìššika (iššiñka), -o (ìššikė). 1. tuštinantis su išmatomis pašalinti: Karvės miežių grūdus cielus ìššika. Iššikau žvirblelį, išstrungiojau. Seku, seku pasaką, vilks iššiko ašaką. Einam pietų. – Da neišsìšikiau nė tų. išsituštinti: Paki atageni, tai ir išsìšika tos karvės. Anas išsišìkt [ų] i nusnešt [ų]. 2. galėti išsituštinti: Išvarysi, paskui šalto vandenio pagers, ka karvė neiššìkdavai kūtėj. 3. nusilpti: Tavo senis gatavai bėra išsišìkęs. 4. Išbers! – Išbers! Iššìks! 5. be reikalo išleisti, netekti: Iššìko tas karvikes kaip jei dykai. Kiek ana piningo iššìko, nesuskaitomai! Turėjai gerą arklį ir iššikaĩ. Ponai iššiks savo ponystę veikiai. Neišsišik tu su tais linais, nepaleisk pigiai. 6. išalkti: Ka gerai iššiñka, suėda viską. Išsišìko vaikai, graibstos ėsti. Ans teip yra išsišìkęs, kad iš paralkio nebžino ką bevalgyti. Kada buvo priėdus [karvė], o daba jau išsišìko. labai trokšti ko: Išsišìkę miesčionai saulės: plėšas drobužius i vartos an saulės. Išsišikę piningų visi, kad baisu! bíeso rýtas ir ìššiktas; . kaĩp prõtą iššìkęs. daug, be reikalo (lekia, laksto): Šen ir ten leka kaĩp prõtą iššìkusi. piemeñs krẽkenas (krẽkenis) iššìkti. subręsti, suvyriškėti: Dar piemeñs krekenų̃ neiššìko, o jau vyru dedasi. vadžiàs galė́jo iššìkti. píemenio (kùmelio. vaĩko) šū́do neiššìko (neiššìkęs. ) . Dar mažo vaiko šūdo neiššikęs, vyru nesidėk. Nu tu dėlto da vaĩko šū́do neiššìkęs. Dar píemenio šū́do neiššikaĩ. vélnio [rýtas ir. ] ìššiktas. Jis velnio iššiktas. nušìkti, nùšika, -o (nùšikė). 1. nusituštinti: Gandras subinę kela – jau nušìko. Pasako – kap gandras nuo stogo nùšika (nei šiaip, nei taip) . Man šitas darbas tik nusišìkt. Tavo darbas – tik nusišìkt (netikęs) . Eik nusišìkt į dilgėles, tai pereis piktumas. Iš to kytrumo (šykštumo) nusišìkt [ų] ir suvalgyt [ų], bet tik kitam neduot [ų]. Ko tarški, kaip gero [je] vieto [je] nusišikusi?! Tingiu. – Nusišìk vingiu [, tai netingėsi]. Drabstos kap katė nusišìkus. Tu nepaslenkęs nori nusišìkt. Arba sakai, arba nusišiki. Ar tu jam sakęs, ar nusišikęs, tai vis tiek pat. 2. apteršti, nubjauroti, nudergti išmatomis: Pūdymas jau visai nùšiktas, nėr kur ganyt. Žąsiukai numina, nùšika tas pievas. Sėdi kap nùšiktas (nejudėdamas, ramiai) . 3. Nušìks tau, o ne nupirks. Nudribs – nušiks! Ko man nenudrimba?!. Juze, duok man peilio! – Nusišik! 4. nudėti, nukišti: Kur tu nušikai peilį? 5. apgauti: Bekortuodamas jis visus nušìko. pavogti: Paliko teip tą dviratį, da kas nušìks. 6. nusigyventi: Anie buvo tiek nusišìkę – baisiai gyveno. pašìkti, pàšika, -o (pàšikė). 1. tuštinantis pašalinti: Paršas pašìks mėšlo, o kiek suės! Pasakysu pasaką, ka šuo pašìko ašaką. Kad duosiu, tai tu velnią pašiksi. Ir pašikė višta šūdo, pusę balto, pusę rudo. Jo kytrumas (šykštumas): pasišìkęs surytų! Kad neturi, tai pasišik. nusituštinti: Šarka lėkdama pàšika – va i mėšlas. Kas gi te užaugs tokioj žemėj! pagadinti orą: Ar čia šuva teip pašìko? 2. padaryti: Nieko nepašìksi, ka senas esi. Vaikas i vaikas paliekta, nieko nepašìksi. 3. pamesti, netekti, prarasti: Vaikai greit pàšika kokį daiktą. Radau pirštines – kažkas pašìkęs ant keliu. Nelįsk, kur nereik, gyvybę pašìksi. Musint esi protą pašìkęs, kad mušys su draugu. Par tus darbus sveikatą pašikái. Prisigėręs važiavo – pašìko teises (buvo atimtos) . A akis pašikai, ka ant žmogaus lipi?. Išsivežė tiekus piningus i pašìkos. 4. padėti, pastatyti (ppr. ne vietoje): Tą būdą čia pàšikė ne vietoj. 5. pabloginti, pagadinti: Visą reikalą man pašikaĩ, drauguži. Kam tura teip mergelka pasišìkti (netekti garbės) . Keliose vietose pasišìko (nusikalto), niekas nebnora priimti [į darbą]. | Oras vėl pasišìko – lyna par Naujus metus. 6. lengvai, be reikalo atiduoti: Nelauk – nepašìks. 7. Jei netinka, lai pašiñka, t. y. kad apsižanyjus netinka, neparskirs. Būk gera, tai duosiu saldainių, o teip pasišìk. kaĩp ką̃ tik pàšiktas. visiškai (plikas, neturtingas): Plikas kaip ką tik pašiktas. kaĩp pàšiktas. nieko neveikdamas, nejudėdamas (sėdi, murkso): Sėdėk kaĩp pàšiktas, ar darbo neturi! kaĩp šuñs pàšiktas. visiškai (vienas, vienišas): Vienas vienas kaĩ šuñs pàšiktas. pašìks táu šuvà ant kùpsto. negausi iš jo nieko. šuñs pàšiktas. niekam vertas, netikęs: Ar mes šuns pašiktos esame? Tai matai, kaimynėlė – ne šuñs pašiktà! paršìkti, par̃šika, -o (par̃šikė). Moma pareina! – Par̃šika! pérsišikti. daug tuštintis, nusividuriuoti: Pikta kap pérsišikus. Stovi kap persišikęs. piešìkti, piẽšika, -o. prišikti 1: Tranai pỹšika korius. prašìkti, pràšika, -o (pràšikė). 1. įstengti tuštintis: Jei tu pràšiki, tad esi katalikas, – sako vel [nia] s žmoguo. 2. prarasti, netekti: Turėjo visko gana, o ko prašìko?! Tegu dabar žinosi! Ir jūs arklį dykai pràšikėt. Turėjo, tokius numus prašìko! | Bene protą prašikaĩ, kad namus pardavei? Gyvybę prašìko (be prasmės žuvo), i po mundrystos. šìkęs neprašìkęs. 1. nuolat, be reikalo (lėkti, lankytis): Ko teip pri susiedo šìkęs neprašìkęs leki? Alis šìkęs neprašìkęs – vien čia i čia. 2. nieko nelaukdamas, tuojau pat. prišìkti, prìšika, -o (prìšikė). 1. pribjauroti, priteršti išmatomis: Nepastatyk arklių in pado – da prišìks. Bobutė inleidė, patiesė paklodę, ir gaidžiukas prišikė pilną paklodę pinigų. Vilkas prìšikė akį. Kad prìšikė, tegul iškuopia. Ir veiza kaip katinas, pelenus prišikęs. Bagočiui velnias an košę prìšika, o biednam ir kruopas išgraibo. Bagota boba teprišika trobą: ateis kūda, išneš šūdą. Kad aš valiojau prišìkti delną, apšiksu i nykštį – tavęs neprašau. Kas padarė gero? – Aš! – Kas prišiko kamarą? – Aš nežinau.: Ko tyli kaip kelnes prisišikęs?! 2. prišiukšlinti: Prìšikė pilną gryčią ir dar mat sprečijas. užteršti, priteršti: Tik burną prìšikiau tokiu valgiu. 3. prikibti: Vakar prisišìko tas bernas, ir turėjau pastatyt alaus butelį. 4. prisidaryti (kokių nemalonių dalykų): Tura tų skolų prisišìkusi. 5. pasidaryti gėdos, susikompromituoti: Prisišìko visur, negalia akių kur parodyti. duõbę prišìkti. įvaryti kiaulę į dvarą (žaidžiant): Prišìko duõbę, kitas tura gynioti, ka neįvarytų. dúoti (galė́ti) prišìkti kepùrę. garantuoti, laiduoti: Dúodu kepùrę prišìkti, jei ne muno teisybė būs. Galiù prišìkt kepùrę – iš jo nebus gero šunies. ẽžerą prišìkti. paskęsti: Neikit, sakau, ba da ẽžerą prišikstà. galvojè prìšikta; kiáušas prìšiktas. Jo galvõj prìšikta. Ko tu su juo ginčijies, jo gi kiáušas prìšiktas – kiba supras! [į] kišẽnę prišìkti. padaryti kam nemalonumų: Mažas, bet prišika kišenę kaip didelis. Nors aš tau į kišẽnę neprišikaũ. krū́mus prišìkti. Prišiksì krū́mus, i bus tas tavo parodymas. Kūčià (Ùžgavėnių diẽdas) prišìks. Prieš Kalėdas verpėm, verpėm, nesuverpėm, tai sako – Kūčià prišìko kuodelį. Mergos, beikit kuodelius verpt, ba Užgavėnių diẽdas kuodelin prišìks. lìzdą prišìkti. padaryti namams gėdą: Tus [sūnus] man prìšikė lìzdą – papuolė kalėjime. pẽklą prišìkti lig langų̃. būti nubaustam, ilgai kalėti: Už tokį darbą pẽklą prišìks lig langų̃. pẽlenus prišìkti. prasikalsti: Prišìkus pẽlenus vėl: muno geroji, muno brangioji. šalià šū́do prìšikta. labai blogai. ùpę (vándenį) prišìkti. paskęsti: Neikit vieni, vaikai, maudytis; prišiksità ùpę, tai bus! Palauk, tu ragana, prišìksi vándenį! vieversỹs (vyturỹs) prišìko. Vieversỹs jau kuodelius prìšikė – dėkit staklės. Neduok víeversiu [i] žabų prišìkt. Skubėkim par žiemą suverpt verpimą – pavasarį vyturỹs kuodelį prišìks. sušìkti, sùšika, -o (sùšikė). 1. tuštinantis suteršti: Kūdikis sušìko tavo drabužį. Suminta, sušiktà pieva, gyvoliams nėr ko ėsti. 2. atlikti gamtos reikalą, išsituštinti: Pleštekės sùšika, i kirminų atsiranda. susidergti: Velniam reikia to alaus: sėdės dešim dienų susišìkęs, susimyžęs! Ryja, ryja, lig susìšika. Pyragelio negavau, susišìkęs (susigėdęs) išejau. Visi tylia kaip susišìkę. Nesėdėk kaip susišìkęs (nejudėdamas) – darbas stovi! Sėdi seniai kap susišìkę (tyliai) . Eina kaip susišìkęs (palengva) . Kad būtų šuo nesusišìkęs, būtų zuikį pagavęs. O kad tu susišìktum, tai susimušiau! Pasigėręs dainuok, susišìkęs raudok. susišiktinaĩ. Gert, valgyt veselioj susišiktinaĩ (labai daug) buvo. pagadinti orą: Susišìkęs neik prie jų, tai jau vietos nebus. 3. padaryti blogą, prastą, sugadinti: Ką jie dirba – sùšikė gyvenimą mergaitei! Jis man visą reikalą sušìko. Vokyčių piningai susišiko (niekais nuėjo, nebegalioja) . Susišìko (susidėvėjo) muno visi peiliai. Jeigu negaut pensijos, radijos nebut pirkus – buvo susišìkus (nuskurdusi) gatavai. Buvo susišìkusi (nėščia palikusi), gerai, ka suvalė (paėmė) tas vaikis. 4. prastas, netikęs, nevykęs: Koks tas anos karaktorius – sùšiktas amžinai. Tėvas buvo galvos nesušiktõs, i vaikas galvotas. Buvau darbininkas, nagai nesušiktì buvo. Alus išejo kažko sùšiktas, nesusitaisęs, nė purkšte nepurkšta. Parsinešei kokį kreivą, sùšiktą grėbliakotį – ar neberadai geresnio!? sušiktaĩ. Sušiktaĩ dirbi, užtat šūdas ir išeina. lig susìšikant. daug: Kalbos buvo lig susìšikant. lig ausių̃ susišìks. nieko nelaimės: Sakiau, Hitleris susišìks lig ausių̃. užšìkti, ùžšika, -o (ùžšikė). 1. užteršti tuštinantis: Atejo viščiokai, ažùšikė visur. Papečys nekuoptas, kačių ažušìktas, smirda. Seniau trioba prie triobai, ažùšikta būdavo. Musių ažùšiktos visos lempos – kad čia ažsidegsi, gal labai švies?! pagadinti orą: Užšikėt katras, kad teip pasmirdo! Kap užšìks, tai nuvirsiu!. Sėdi ažsišìkęs. 2. primėtyti ko, prišiukšlinti: Užšìko visą suolą, kad nei atsisėst nėra kur. Ažùšikiau pirkią pupom. priteršti: Ažùšikei visus puodus su tuo kisielium. Tik burną ažùšikiau su tąj mėsa. 3. padaryti ką bloga, sugadinti: Tep užšìko (nelaiku užlijo) , i negali vežt rugius. Kiba čia ùžšikta (užkerėta) , kad negaliu susiūt. Ažsìšikė kelią vyras. 4. supykti, įsižeisti, užsigauti: Aš tau tik žodį pasakiau, tu ir užsìšikei. Pamačiau, kad jau ažsišìkus ir ūturt nenori. 5. užsigeisti: Mislina, čia kas jam duos visko, ko jis tik užsišìks. akìs (gìminę) užšìkti (užsišìkti) . padaryti (pasidaryti) gėdą, užgauti, apšmeižti: Jis tavo akis užšiks. Užùšikė akìs, ką gi besakysi – nutilau. Nespėjo kojos inkelt, tuoj ir ažùšikė akìs. Ažùšikė tiktai gìminę. Su ta vagyste tik akis sau užsišìko. gérklę (kóserę; . ) užšìkti. Vilkas gérklę užšìko – negali išrėkti. Aš tylėjau, lyg man meška būtų gerklę užšikus. lýgu ùžšiktas. nepatenkintas (sėdi): Sėda lýgu užšiktà ta jaunoji par visas pintuves. nagùs užšìkti. pakenkti: Tai tik nagùs žmogui užšìko: dabar nei pakartas, nei paleistas. nė̃ užšìkt. visai nėra. paskutìnė mùsė dár neužšìko. yra, nepasibaigė. Valgyk, ko čia čėdyji – juk paskutìnė mùsė dã neužšìko. šìrdį užšìkti. įskaudinti: Aš jį mylėjau, ė anas man šìrdį užùšikė.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

šikti

#