šlãmai. šlamaĩ.
1. šiukšlės, sąšlavos, šapai, šlamštai: Sugrėbstyti, suvarinėti šiaudai, virbgaliai bus šlamaĩs. Pilna troba šlãmų. Matai, kiek dar šlamų̃ prišlaviau – pilną kertę. Jei nedirbsi, neišlipsi par šlamùs. Su šlãmais uogos, neišrinktos. Gandras priš lytų šlamùs neša. Ẽžis iš šlãmų kiniuką susidirba. Paprašau eigulio i susilasau šlamẽlių.
2. prasti, su šiukšlėmis grūdai, paskuilakos, šiūkai: Par arbą i varydavo tus šlamùs, kad atsiskirtų nu grūdų. Čia muno rugiai supilti, o jo šlãmai. Kurapkos palesa šlamų̃: žmonys pabera anoms, pamaitina. Iš tų miežių tik šlamiùkų prikuls.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.