šliauž|ti, šliaužia, šliaužė
1. velkamu judesiu slinkti: Gyvatė žeme šliaužia. Jis pilvu šliaužė artyn. prk.: Saulės spindulys šliaužė aukštyn.
2. sliuogti: Vaikas šliaužia į medį.
3. prk. iš lėto eiti, važiuoti: Kur dabar šliauži?
4. prk. slinkti: Taip ir šliaužė metų metai. šliaužėjas, šliaužėja dkt. šliaužikas, šliaužikė dkt. šliaužimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.