šnarėjimas

šnarė́jimas. → šnarėti:

1. Šiaudų šnarė́jimas. Trobą užgulė tamsi tiršta naktis, pilna vėjo ir lietaus šnarėjimo į langus. Medžiai stovėjo ramūs, nei gaudesio, nei šnarėjimo, net spengė ausyse tyla. Girdžiu muziką ir šilko šnarėjimą.

2. Baisiausis ten buvo šnarė́jimas anų.

3. Per klasę perbėgo nedrąsus šnarėjimas. Gan ilgai tas maldingas šnarėjimas truko varpinėj.

4. Toli upeliai bėga, šnara. Nuo jų šnarėjimo šylu.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>šnarė́jimas</b>. → šnarėti: <br/>1. Šiaudų šnarė́jimas. Trobą užgulė tamsi tiršta naktis, pilna vėjo ir lietaus šnarėjimo į langus. Medžiai stovėjo ramūs, nei gaudesio, nei šnarėjimo, net spengė ausyse tyla. Girdžiu muziką ir šilko šnarėjimą. <br/>2. Baisiausis ten buvo šnarė́jimas anų. <br/>3. Per klasę perbėgo nedrąsus šnarėjimas. Gan ilgai tas maldingas šnarėjimas truko varpinėj. <br/>4. Toli upeliai bėga, šnara. Nuo jų šnarėjimo šylu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.