šnypš|ti, šnypščia, šnypštė
1. išduoti duslų garsą, panašų į "š": Gyvatė šnypščia. Žalios malkos degdamos šnypščia. Traukinys šnypšdamas sustojo.
2. nosį valyti, šnirpšti: Slogą turi, tai dažnai šnypščia. sngr.
3. prk.
nepatenkintam niurnėti, pykti: Ji jau seniai šnypščia, nesišneka.
4. šnek. atsidėjus dirbti, knyburiuoti: Ką tu čia šnypšti susigūžęs? šnypštimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.