x
.
štárkus, -i (stark). štarkùs, -ì.
1. stiprus, tvirtas, stambus: Toks štarkus, kur tau nepakels! Ant kūno pažiūrėti yra štárki. Ne tų štarkių̃jų esu.
2. šaunus, puikus, smarkus, greitas, energingas: Toks štarkus vyras, o ji da nenorėjo už jo tekėt. Kur tu tokį štarkų gavai berną? Štarkì boba – tvarko visus. Kaip vaikis tikrai štarkùs, šoku stipriai po jomarkus. Jo arkliai štar̃kūs.
štárkiai. Štarkiai varė art išėjęs. Verpdamos snaudžia ir austi nemoka, bet jaunimuose štarkiausiai pašoka. | Ar ne per štárkiai tos druskos įvarei, ką?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.