.
šūbà. šiūba:
1. Apsiūti kaliniai ilgi, ligi žemės – tai šūbà. Ne visiems valia karalių šū̃bą nešioti. O iš tavo skūros bus kerdželiui šūba. Im, apsek vaiku [i] šūbẽlę, kad nenušalt. Ylasnukė ir menturkojė šimtą šūbų tur.
2. Pirk suknelę, siūk šūbelę žaliųjų šilkelių. Ji vilkėjo silkų rūbą, aukso šūbą, deimanto vainiką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.