šventà. šventė 5: Šventà – ir nevalnu nieko dirbti. Jis buvo [atvažiavęs] aną šveñtą. Šveñtą reik švęsti. Kuskas susidėdavau skrynion, ir laukiu šventõs. Daba žmonys tura, ale i dirba: šventõs nežino, prūnija kiaurai. Einam gult, ba šiandie ne šiokia, o rytoj ne šventà. Kap šventà, pagulėk! I pri tų karvių reikėjo pririštai būti: lyna nelyna, šventà nešventà – kiaurai. Ale ma [n] juk ryto [j] šventà. Dabar kas šventą tie susiėjimai. Pieminie i bobai nėr šventõs. Be šventõs nė iš pėdos. Šunie ne pasninkas, piemenie ne šventà. Kad nagams šventà – subinei posninkas. Slinkui visumet šventa.
šventà prastà; šveñtą prãstą kasdien: Gėrė šventà prastà. Dirba šveñtą prãstą – susilygo kūtes išbaltinti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.