.
tabū̃nas (tabun tabun).
1. arklių, galvijų būrys, banda: Tabūnai bandos. Karvė karvę varinėja tabūnè. Kaip ir iššera tokį tabū̃ną kiaulių. Tokiam tabū̃nui gyvulių reikia ir paėst. Atjojo arkliagoniai su visu tabūnu arklių. Gal keturi ar penki dideli [šernai],
o paršelių kiek – tabū̃nas. Avelių tabūnùs turi. Pirkdavo arklius tabū̃nais. Sunku ir išganyt toks tabū̃nas galvijų.
2. pulkas, būrys: Kitados šiuos laukuos tabū̃nai žmonių vaikščiojo. Tokis tabū̃nas vaikų, kur ji nebagė ir dėsis. Vaikų tabūnẽlis – kas daryt? Jų visas tabūnas atejo. Bobų tabū̃ną susrinkę nuvarė pas daktarą. Tabū̃nais svietas eina in keleivinę. Ale ir ejimas [kariuomenės] – tabū̃nais, tabū̃nais. Ogi žiūri – tas pats velnių tabū̃nas. Žąsų tabū̃nas. šutvė, kompanija.
3. aptverta ganykla gyvuliams: Tabū̃ną laukuos užtveria i gano gyvulius. Tabū̃nai būdavo užtverti tokiom tvorom. Par kaitras reik arklius į tabū̃ną suvaryti. Grūsk karves į tabū̃ną.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.