.
tãčyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) (тaчыць, toczyć).
1. su apetitu greit valgyti, šveisti, lesti, graužti ir pan.: Raudonųjų sarbentų tai buvo daug, ale iš apačios tai vištos tãčijo. Ot tãčijom išbadėję! Kad tãčija, net ausys lepsi. Ėmė juos kirmėlės, tãčija juos žukai.
2. mušti: Žmogus kaip nutvėrė, kaip ims tãčyt vilkui per nugarą!
3. šėlti, dūkti, siusti: Nesitãčyk teip! Tãčijas su vaikais po mokyklę, nemožna nė kelnių spėt pirkt.
aptãčyti. apmušti: Jis jįjį aptãčyjo, t. y. apmušė.
ištãčyti.
1. godžiai išvalgyti, išėsti: Du bliūdu ištãčijo. Ištãčijo galvijai visą vasarojų.
2. išperti: Ot ištãčijo gerai vaiką!
3. išsišėlti.
nutãčyti.
1. nulesti: Tos žąsys nutãčijo visas avižas.
2. apmušti, nuperti: Nutãčyk jį su botagu.
pritãčyti.
1. su apetitu privalgyti: Tai pritãčijai lašinių. Pritãčyk namie, ba nuėjus nieks neduos. Kad pritãčijau, tai pritãčijau!. Svečiuos kad prisitãčijom visa ko, visokių valgymų.
2. primušti: Nelįsk kur nereikia, ba pritãčis. Pritãčijo ir paleidė.
sutãčyti. godžiai suvalgyti ar suėsti: Vilkas sutãčijo mano kumelę. Šiemet kirmėlės visus mūsų kopūstus sutãčijo. Pieno nė [ra],
ant mėsos sėdžiam – mes daug i sutãčijam tos mėsos. Sutãčijo pelės visus grūdus. Jos avį sutãčijo parnakt vilkai. Kad tave kirmėlės sutãčytų!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.