x
talačkúoti, -úoja, -ãvo, tàlačkuoti, -uoja, -avo. talaškuoti:
1. Va, tavo pilna milžtuvė pieno, tik nešdama netalačkúok, bo daug išsilaistis. Bačka buvo nepilna, ir alus visą kelią talačkãvos.
2. Vaikas geldo [je] talačkãvos po vandenį, kol jam pasidarė šalta.
3. sunkiai eiti, bristi, klampoti.
4. bastytis, valkiotis: Talačkúo [ja] mergės, kol apsigreiba [vaiką].
sutalačkúoti. sutalaškuoti 1: Bačką sutalačkãvo. Tik smarkiai nevažiuok, kad pieną nesutàlačkuotum.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.