talakúoti, -úoja, -ãvo. tàlakuoti, -uoja, -avo.
1. stuksėti, bilsnoti (sukant girnas, arpą, mušant sviestą ir pan): Kas te kamaroj talakúoja? Talakúoja malūnas. Gerom girnom gera ir talakúot. Kas te mala, kas te kala, kas te talakúoja? Meška malė, talakavo, vilkas (ožys) pitliavojo. Pažiūrėk, ar tik ne par ilgai parištos pakojos, kad kalelė talakúoja. Ką čia talakúoji, gerai mušk [sviestą] ! | Nu, tai eisim talakúot (arpuoti) .
2. signalizuojant belsti, barškinti (ppr. į lentą ar skardą): Kas gi te talakãvo par jum lyg šaukdamas litanijos giedotų? taip signalizuojant kviesti: Tàlakuok ant pietų šeimyną.
3. judinti į šonus, švytuoti: Talakúoja virvę nustvėręs.
4. vargingai eiti: Kur tu talakúosi taip toli, t. y. eisi.
atitalakúoti. vargingai atvažiuoti: Kad ir išgverusiais ratais, ale atatalakavaũ da prieš saulei sėdant. Vestuvė̃s atatalakãvo ir tie mano bajorai, nors ir sulūžusiu brikeliu. Geriau iš Ukmergės atsitalakúot vežimu negu tokia mašina.
patalakúoti. kiek pabelsti į lentą, į sieną: Kai metas pietų, mes patalakúojam, ir susirenka visi.
susitalakúoti susitrankyti, susigrūsti: Uogos viedre susitàlakavo, sutižo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.